2011 metų rudenį Panevėžio rajono Algirdiškio kaime įvyko tarptautinė veislinių gyvulių paroda ir mugė. Renginį organizavo Žemės ūkio rūmai, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tam tikslui skyrė 250 tūkst. litų mokesčių mokėtojų pinigų.
Ūkininkų atstovai panaudojo visas lėšas – išsinuomojo bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ patalpas. „Mums buvo reikalingos patalpos su visomis aptarnavimo ir gyvulių priežiūros paslaugomis. Kompetentingi veislininkystės institucijų specialistai nusprendė, kad Algirdiškis pirkėjams iš Lietuvos ir iš užsienio logistiniu požiūriu yra optimali vieta“, - pasirinkimą aiškino Žemės ūkio rūmų direktorius Vaidas Pocius. Anot vadovo, patalpos tiko ir dėl savo dydžio – Lietuvoje esą nėra kitų tokių didelių patalpų gyvulių parodai rengti. Todėl viešojo pirkimo konkurso sąlygose buvo nurodytas būtent toks plotas - 2564,76 kv. metrų. Vadovas V. Pocius tikino, kad taip suformuluoti viešojo pirkimo konkurso sąlygas nurodė Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komitetas.
Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ akcininkė yra ŽŪM, skyrusi pinigus tarptautiniam renginiui. Tačiau organizatoriai patalpas nuomojo ne iš pačios Panevėžio rajono bendrovės, bet per tarpininkus - iš asociacijos „Kooperacijos kelias“, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos ir Gyvulininkystės praktikų asociacijos. Kitaip tariant, Žemės ūkio rūmai už ministerijos pinigus per tarpininkus išsinuomojo tai pačiai ŽŪM priklausančias patalpas.
Galbūt, tarpininkai jau seniai nuomojo „Panevėžio veislininkystės“ patalpas, todėl Žemės ūkio rūmai negalėjo jų išsinuomoti tiesiogiai? Šaltinių duomenimis, tarpininkai pirma laimėjo Žemės ūkio rūmų paskelbtą viešąjį pirkimą, o tik tada pasirašė sutartį su „Panevėžio veislininkyste“.
Bendrovė „Panevėžio veislininkystės“ patalpas tarpininkams išsinuomojo už 20 tūkst. litų. O Žemės ūkio rūmai išsinuomojo už 10 kartų didesnę sumą – 250 tūkst. litų.
„Patalpos nebuvo nuomojamos tiesiogiai iš „Panevėžio veislininkystės“, nes bendrovė neturėjo pakankamai pajėgumų tokio lygio parodai organizuoti. Buvo reikalinga ne tik sutvarkyti apleistas patalpas, bet ir pasirūpinti gyvulių atvežimu ir jų priežiūra, parodos-mugės organizavimu“, - kalbėjo Žemės ūkio rūmų administracijos direktorius. Anot V. Pociaus, ŽŪM pati privertė Žemės ūkio rūmus gudrauti. Mat ministerijos lėšų nebuvo galima panaudoti renginio organizavimui, tik patalpų nuomai. Todėl reikėjo mokėti tarpininkams, kurie ne tik išnuomojo patalpas, bet ir suorganizavo renginį.
Tačiau tai dar ne viskas.
Tarpininkai – glaudžiai susiję su Žemės ūkio rūmais
Paaiškėjo, kad 10 kartų brangiau patalpas pernuomoję tarpininkai yra glaudžiai susiję su pačiais Žemės ūkio rūmais. Viešajame pirkime dalyvavo asociacijos, kurių nariai yra susiję su perkančiąja organizacija.
Vieno iš tarpininkų - asociacijos „Kooperacijos kelias“ - vicepirmininkas Sigitas Dimaitis yra Žemės ūkio rūmų etatinis vicepirmininkas. Jis tikino, kad apie viešojo pirkimo konkurso sąlygų ruošimą nebuvo informuotas. Atsakydamas į kitus klausimus jis leido suprasti, kad apie Žemės ūkio rūmų ir „Kooperacijos kelio“ sandorį nieko nežinojo.
Kito tarpininko - Gyvulininkystės praktikų asociacijos - direktorius Arūnas Rutkauskas yra etatinis Žemės ūkio rūmų darbuotojas. „Konkurso sąlygos nebuvo derinamos su manimi asmeniškai, kadangi Žemės ūkio rūmuose dirbu tik puse etato. Tai, kad esu Gyvulininkystės praktikų asociacijos pirmininkas, nereiškia, jog priimu sprendimus nederindamas su kitais asociacijos tarybos nariais“, - aiškino A. Rutkauskas. Jis tikino, kad dėl šio sandorio turėjo tik nuostolių, nes Žemės ūkio rūmai vėlavo atsiskaityti.
Trečiojo tarpininko - Lietuvos pieno gamintojų asociacijos - tarybos pirmininkas Jonas Vilionis yra Žemės ūkio rūmų tarybos narys. Į raštu pateiktus lrytas.lt klausimus jis neatsakė.
Be to, „Panevėžio veislininkystė“ šias patalpas, be teisės pernuomoti tretiesiems asmenims, jau 2010 metais buvo išnuomojusi bendrovei „Pieno gėlė“. Jos pirmininkas Andriejus Stančikas yra ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
„Tai, kad patalpos buvo išnuomotos iš Žemės ūkio rūmų atstovų – tiesiog sutapimas. Daug ūkininkų asociacijų yra Žemės ūkio rūmų nariais“, - aiškino organizacijos direktorius V. Pocius.
Ministras įtaria, kad konkursas organizuotas neskaidriai
Šios parodos organizavimo eigą jau tikrino Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas. Su auditorių išvadomis susipažinęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius lrytas.lt sakė: „Su parodos organizavimu susiję faktai kelia pagrįstas prielaidas, kad pirkimo organizavimo procesas galėjo būti atliktas neskaidriai.“
Ministerijos vadovas tikino, kad atsižvelgdamas į per auditą nustatytus pažeidimus artimiausiu metu planuoja imtis atitinkamų priemonių.
Paklaustas, ar neturėtų atsistatydinti Žemės ūkio rūmų vadovai ir su viešuoju pirkimu susiję organizacijos atstovai, ministras K. Starkevičius sakė: „Pažymėtina, kad Žemės ūkio rūmų veiklai yra taikomas ir Asociacijų įstatymas. Jame numatyta, kad valstybės institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Todėl Žemės ūkio ministerija pagal kompetenciją neturi teisės kištis į rūmų vidaus reikalus.“