O štai šalies galvijų augintojus pasiekusi žinia, kad nuo šių metų papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už parduotus skerdyklai arba eksportui į trečiąsias šalis vyresnius nei 9 mėn. amžiaus bulius atsiejamos nuo gamybos, trenkė tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
Iki šiol nuolat girdėjusioms valdžios raginimus plėsti Lietuvoje prioritetine įvardijamą žemės ūkio šaką – galvijininkystę – ir kalbas apie jai numatomą paramą, šiandien sąžiningai dirbantiems ūkininkams tepalikta teisė susiskaičiuoti, kiek nuostolių patirs jų išplėstas verslas, kiek veršelių vėl bus išvežta ir kiek uždirbs vadinamieji „sofininkai“, kurie šiais metais bulių nei augins, nei skers.
Priežastis, dėl kurios ES finansiniam 2007-2013 metų laikotarpiui einant į pabaigą Lietuva turėjo pakeisti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų mokėjimo tvarką už bulius, bet palikti nepakeistą už ėriavedes ir kodėl apie tai ūkininkai sužinojo tik paskutinę minutę, atrodo mažų mažiausiai keista, nes aiškėja, kad nekompetentingi buvo ne tik mūsų euroderybininkai, atstovavę Lietuvos žemdirbių interesams derantis dėl paramos schemų 2004–2006 metų ir 2007-2013 metų finansiniais laikotarpiais, ne tik valdininkai, „pramiegoję“ laiką įsigilinti į ES reglamentą 73/2009 ir iš anksto informuoti galvijų augintojus, bet ir... šį reglamentą rašiusieji bei vertusieji į lietuvių kalbą.
Tikėdamos, kad teisybę dar įmanoma pasiekti, gyvulininkystės sektoriaus žemdirbių savivaldos organizacijos – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA), Galvijų veisėjų asociacija, Žalųjų galvijų augintojų asociacija bei Juodmargių galvijų augintojų asociacija – vos sužinojusios apie išmokų atsiejimą nuo gamybos, suskubo kreiptis į Žemės ūkio ministeriją bei Seimo Kaimo reikalų komitetą su raginimu neatsieti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už bulius iki ES 2007-2013 metų finansinio laikotarpio pabaigos bei atsakyti, kodėl teisės akto projektas dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo nebuvo derintas nei su Žemės ūkio rūmais (ŽŪR), nei su galvijų augintojų asociacijomis, kodėl ministerijos atstovai susitikimuose su ŽŪR prezidiumo nariais ir žemdirbiais nutylėjo apie būsimus pakeitimus. O galbūt valdininkai patys apie juos tuo metu dar nežinojo?
Trečiadienį vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje svarstant šiuos klausimus aštrių žodžių Žemės ūkio ministerijai negailėjo nei žemdirbių savivaldos atstovai, nei KRK nariai.
„Visi jau spėjome įsitikinti, ką reiškia nuo gamybos atsietos išmokos už karves žindenes – vien jos kerta perspektyvią galvijininkystės šaką ir skatina pasyvų ūkininkavimą, kai išmokas tebegauna tie, kurie galvijininkyste jau keleri metai visiškai neužsiima. Dabar sulaukėme dar vieno smūgio žemiau juostos.
Stebina ir tai, kad iki pat kovo 19 d. galiojo 2007 m. liepos 23 d. LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-352, pagal kurį papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už bulius buvo susietos su gamyba. Paskutinį kartą šis įsakymas koreguotas šių metų sausio 17 d., tačiau buvo padaryti tik keli „kosmetiniai“ pakeitimai – dokumente nėra nė žodžio parašyta apie esminį dalyką – išmokų už bulius atsiejimą nuo gamybos.
Taigi akivaizdu, kad ŽŪM tuo metu apie tai pati nežinojo“, - teigė LMGAGA direktorius Darius Dzekčiorius, klausdamas, kokiu pagrindu ir remiantis kokiais ES teisės aktais kovo 19 d. priimtas LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-184 „Dėl Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2012–2013 metais taisyklių patvirtinimo“, nustatantis naują papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už bulius mokėjimo tvarką – nuo gamybos atsiejant tik išmokas už bulius, tačiau už avis paliekant susietas su gamyba.
Pritardamas LMGAGA direktoriaus mintims šios asociacijos valdybos narys Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas taip pat negailėjo kritikos naujajai išmokų už bulius mokėjimo tvarkai.
„Galvijų augintojai jau parengė verslo planus, numatė pinigų srautus, o dabar paskaičiavau, kad negausiu 15-18 proc. planuotų pajamų. Bet kuriame versle tai yra daug“, - neabejodamas kalbėjo N. Dubnikovas. Pasak jo, girdimi ŽŪM atstovų priekaištai, kodėl ūkininkai patys neskaito ES direktyvų ir iš anksto nepasirengia naujovėms, skamba labai keistai.
„Kam tada reikalinga iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma Žemės ūkio ministerija?“ - retoriškai klausė N. Dubnikovas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto narių ir galvijų augintojų remiami pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos Žemės ūkio ministerijos atstovai išsisukinėjo, teigdami, kad papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už gyvulius mokėjimo tvarką numato ES reglamentas 73/2009 68.
„Reglamentas išties labai painus“, - pripažino Seimo Kaimo reikalų komiteto pasėdyje dalyvavęs ŽŪM l. e. p. Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Karbauskas. Pasak jo, bendrose dokumento gairėse dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų mokėjimo naujoms valstybėms narėms 6-ajame puslapyje yra paaiškinimas, kad jei nėra atitinkamos susietos išmokos schemos senose valstybėse narėse, tai negali būti ir naujose, - aiškindama savo atsakymą dėl išmokų atsiejimo nuo gamybos Europos Komisija duoda nuorodą į šį darbo dokumentą, nors jis viešai ir nėra prieinamas.
„Paties 73/2009 reglamento 53 straipsnis lietuviškai surašytas labai painiai.
Aišku tai, kad 2010 m. ir 2011 m. šalys narės gali išlaikyti tam tikras su gamyba susietas paramos schemas, kurios yra išvardytos. Niekas negalėjo aiškiai išskaityti, kad 2012 m. ši parama susieta su gamyba būti jau negali.
Tiesiog jei 2010 m. ir 2011 m. galime išlaikyti susietą paramą, tai automatiškai turime suprasti, kad nuo 2012 m. tai griežtai draudžiama. O kadangi ėriavedės šioje schemoje nėra minimos, paramos už jas nuo gamybos galime neatsieti“, - kalbėjo ŽŪM atstovas.
A. Karbausko teigimu, šiais metais ministerija su Europos Komisija turi derinti papildomų tiesioginių išmokų schemą. Komisija raštu atsakė į Lietuvos paklausimą dėl išmokų už baltymingų augalų auginimą atsiejimo nuo gamybos. Esą tai padaryti būtina. Gavusi šį atsakymą ŽŪM elektroniniu paštu išsiuntė klausimą ir dėl schemos skiriant paramą už bulius. EK atsakymas buvo gautas toks pat – ir šią paramą būtina atskirti nuo gamybos. „Toks atsakymas nestebina, nes matyti aiškus EK ėjimas visiško išmokų nuo gamybos atsiejimo link“, - teigė ŽŪM l. e. p. Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Karbauskas.
Tad šiandien galvijų augintojams gera žinia yra bent tai, kad Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai aktyviai svarstė klausimą, ar dar įmanoma padėtį ištaisyti ir sugrąžinti buvusią su gamyba susietą išmokų už bulius mokėjimo tarką.
„Kas būtų, jei šio ES reglamento nesilaikytume? Ir kodėl Lietuva visada griežčiausius reikalavimus įvykdo pirmoji? O daugelis šalių iš to tik išlošia. Todėl dažnai atrodome kaip kvailelių tauta. Gal ŽŪM ir stengiasi dirbti gerai, bet akivaizdu, kad šiuo atveju klausimo sprendimą ji pražiopsojo“, - piktinosi Seimo Kaimo reikalų komiteto narė Rūta Rutkelytė.
Pritardamas jai šio komiteto narys Jonas Stanevičius taip pat pastebėjo, kad tik tikslindamasi išmokų už baltyminius augalus mokėjimo tvarką ministerija atsitiktinai pastebėjo, kad nėra aiškios ir išmokų už bulius mokėjimo taisyklės. J. Stanevičių stebino ir tai, kad ŽŪM šiuo klausimu nėra gavusi oficialaus EK dokumento, o susirašinėjimas vyko tik elektroniniu būdu.
„Tai, kad ŽŪM iš anksto nieko nepranešė suinteresuotoms žemdirbių savivaldos organizacijoms, akivaizdus įrodymas, kad pačiai ministerijai klausimas dėl išmokų už bulius „nukrito iš dangaus“. Taigi šiuo atveju nematau jokio ministerijos darbo“, - pritardamas kolegoms kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Bronius Pauža.
Ieškant atsakymo, ar dar įmanoma pakeisti susidariusią situaciją, KRK komiteto narys Jonas Jagminas teigė, kad nors euroderybininkus turėjome tikrai nekokius, vis dėlto galima rasti politinių priemonių pakreipti klausimo sprendimą Lietuvos galvijų augintojams palankia kryptimi.
Prieita vieningos išvados – vienašališkai nepaklūstant EK reglamentui, Lietuvos lauktų didžiulės sankcijos, o to nenori niekas. Todėl galima tik siekti, kad išmokų už bulius mokėjimo schema būtų iš naujo derinama su Europos Komisija politiniame lygmenyje. Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio, vien techniniame EK lygmenyje klausimo išspręsti nepavyks, tačiau politiniame ŽŪM dar kartą pamėginti tikrai gali. Todėl KRK priėmė vieningą nutarimą paraginti žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių kreiptis į Europos Komisiją su siūlymu numatyti valstybėms, naujoms ES narėms, išimtį ir taikyti susietas su gamyba papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už bulius iki 2014 metų.