Apie darželių trūkumo problemą penktadienį Lietuvos parodų ir kongresų rūmuose diskutavo švietimo darbuotojai, visuomeninių organizacijų, Seimo ir Vyriausybės atstovai. Konferencijos „Vaikų darželiai Lietuvoje: tam davė, o tam nebeliko“ metu įdomų sprendimą pasiūlė bendrovė „Cramo“: statyti skandinaviško pavyzdžio mobilius darželius.
Trys tokie nameliai ant polių jau stovi Pavilnio Rokantiškėse, dviejuose iš jų įsikūrusiame privačiame darželyje-mokykloje „Saulės gojus“ krykštauja 12 vaikų.
Tiesa, mobilaus statinio nuomos kaina nemaža – apie 6 tūkst. litų per mėnesį, bet viską suskaičiavus nuomoti modulines patalpas pigiau nei statyti naują, stacionarų darželį. Paprasčiau sutvarkyti ir dokumentus, nes užtenka leidimo laikinai statybai.
„Saulės gojaus“ darželio direktorė Laima Sirutienė teigė, kad modulinis statinys yra jaukus, patogus ir ekonomiškas. Patalpos šildomos elektra, laikinieji statiniai prijungti prie L. Sirutienės namo vandentiekio sistemos, todėl vanduo nekainuoja. Darželis už 90 kvadratinių metrų patalpą sumoka nuo 300 iki 500 litų (priklausomai nuo sezono). Didžioji mokesčių dalis – už elektrą. Bet modulinį pastatą įmanoma šildyti ir biokuru, galima įrengti saulės kolektorių.
„Tai labai ekologiška statyba, nesudarko sklypo. Pas mus per vieną dieną statinį sukonstravo“, – teigė pirmoji Lietuvoje skandinaviško tipo mobiliuosius statinius privačiam darželiui išsinuomavusi L. Sirutienė.
Modulinių pastatų nuomotojos, bendrovės „Cramo“ produktų grupės vadovas Vaidas Jurgelėnas pastebėjo, jog statinių nuomos kaina priklauso nuo konstrukcijos, dydžio.
„Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuoma brangi. Bet statyti stacionarų darželį kainuoja milijonus. O ką su juo daryti, jeigu nebereikės? Nežinia, ar ilgai tvers demografinis bumas. Gimstamumas gali sumažėti, turėkime galvoje ir emigraciją. Tuomet atsidursime aklavietėje – darželis pastatytas, išleisti valdiški milijonai, o vaikų nėra“, – aiškino V. Jurgelėnas.
Parodų ir kongresų centre vykusios diskusijos metu daugiausia buvo ginčijamasi, ar skatinti biudžetinių ir savivaldybės darželių, ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą.
„Privatūs darželiai neprieinami didžiajai daliai Lietuvos žmonių, jie per brangūs“, – sakė Seimo narė Asta Baukutė, išgirdusi, kad „Saulės gojaus“ darželyje už vaiko priežiūrą ir lavinimą per mėnesį tėvai moka 1 tūkst. 200 litų.
Tačiau Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) pirmininkė Rasa Paulavičienė atrėžė, kad valdžia galėtų sudaryti geresnes sąlygas ikimokyklinio ugdymo verslui, tuomet privačių darželių paslaugos atpigtų.
„Mes galvojome, kodėl nesumažėjo kainos, kai buvo leista vaiko mokestinį krepšelį perkelti į privačius darželius. Pasirodo, tik įregistravęs ugdymo įstaigą savininkas jau turi atverti kišenę ir mokėti didžiulius mokesčius. Manau, kad privatūs darželiai yra socialiai reikšmingas verslas, jis privalo gauti mokestinių lengvatų.“, – įsitikinusi R. Paulavičienė.
Diskusijoje dalyvavę privačių ugdymo įstaigų vadovai minėjo privačių darželių privalumus: vaikai ten gauna žymiai kokybiškesnes paslaugas, mokomi užsienio kalbų. „Saulės gojuje“ mergaitės paragauja baleto pradžiamokslio, berniukai išmoksta savigynos pagrindų, mokoma jogos pratimų.
NAMS vadovė R. Paulavičienė atkreipė dėmesį, jog privatūs darželiai brangūs tik sąlygiškai, žiūrint, kaip skaičiuosi.
„Tėvai valdiškiems darželiams iš tiesų sumoka daugiau, nei nustatytas formalus 100 – 200 litų mokestis. Jie įkalbami darželiui pervesti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, ne paslaptis yra neformalios rinkliavos. Privačiuose darželiuose didžioji dalis darbuotojų yra pedagogai, o kai kuriose valdiškose ikimokyklinio ugdymo įstaigose net 60 proc. darbuotojų yra administracinis, ūkinis personalas. Jis išlaikomas tais pačiais mokesčių mokėtojų pinigais.
Pagaliau, dabar padėtis tokia, kad nėra galimybių greitai pastatyti tiek valdiškų darželių, kiek reikia. Nieko gero nebus, jei vaikai augs gatvėje, o užaugę paklius į kalėjimą. Tada mokesčių mokėtojams teks brangiai mokėti už brangias ir neveiksmingas reinegracijos programas“, – privačių darželių ekonominius privalumus aiškino aktyvių mamų pirmininkė R. Paulavičienė.
Jos argumentams prieštaravo Kauno rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė. Ji papasakojo apie nesėkmingą bandymą įsteigti privatų darželį Užliedžiuose (Kauno r.), kur anksčiau gyveno nusikalstamo pasaulio atstovas Henrikas Daktaras-Henytė.
„Manėme, kad Užliedžiuose privatus darželis bus paklausus, ten juk turtingi žmonės gyvena, H. Daktaro rūmai stovi. Bet neatsirado nė vieno vaiko“, – apgailestavo I. Marcinkevičienė.
Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį, kad poreikis darželiams didmiesčiuose ir aplink juos esančiuose rajonuose pasiskirstęs neproporcingai.
Vilniaus rajone darželiai apytuščiai, o sostinėje, savivaldybės duomenimis, eilėje laukia 1, 5 tūkst. vaikų (NAMS skaičiavimu, į Vilniaus miesto darželius nepatenka 13 tūkst. ikimokyklinukų).
Taip yra todėl, kad Vilniaus rajone gyvenantys ir ten gyvenamąją vietą deklaravę tėvai dažniausiai dirba mieste ir vaikus veža į sostinės darželius. Vilniaus savivaldybė ėmėsi priemonių, kad sostinės darželius lankančių vaikų tėvų mokesčiai patektų į miesto biudžetą: į miesto darželius nusprendė priimti tik tuos vaikus, kurių tėvai registruoti sostinėje.
Bet rajono gyventojai rado būdą pergudrauti sostinės valdžią.
„Jie išsinuomoja mėnesiui butą mieste, prisiregistruoja, kol vaikas priimamas į sostinės darželį, o po to vėl persiregistruoja Vilniaus rajone“, – rajono gyventojų gudrybes atskleidė R. Paulavičienė.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys pritarė minčiai, kad ikimokyklinio ugdymo sistemą reikia liberalizuoti.
„Galbūt vaikų darželius reikėtų iš biudžetinių pertvarkyti į viešąsias įstaigas. Tai nėra mano oficialus siūlymas, bet apie tai galima pagalvoti“, –svarstė viceministras.