Komitetas pranešė penktadienį priėmęs pareiškimas,
reaguodamas į trečiadienį Baltarusijos ambasadoriaus duotą
interviu Rusijos naujienų agentūrai „Regnum“.
Komitetas pareiškė, kad „tokie visuotinai pripažintas
diplomatinio atstovavimo normas akivaizdžiai peržengiantys
ambasadoriaus pasisakymai neprisideda kuriant abipuse pagarba ir
pasitikėjimu grįstus dvišalius kaimyninių valstybių - Lietuvos ir
Baltarusijos - santykius“.
Interviu su Kremliumi siejamai Rusijos naujienų agentūrai
„Regnum“ V. Dražinas perspėjo, kad palaikydama Europos Sąjungos (ES)
sankcijas Baltarusijai Lietuva rizikuoja netekti baltarusiškų
krovinių tranzito per Klaipėdos uostą ir taip patirti milijardus
litų siekiančius nuostolius.
„Manau, Lietuva supranta sankcijų pasekmes savo ekonomikai. Štai
Baltarusijos ir Lietuvos ekonomistų duomenys. Jei mes šiandien
nutrauksime krovinių pervežimą per Klaipėdą, Lietuva praras 7
mlrd. litų. Jei ES eis baltarusiškų prekių atsisakymo užsienio
rinkose keliu, kaip tai gali nutikti, tai Baltarusija bus priversta
imtis adekvačių priemonių“, - sakė V. Dražinas.
„Ims stoti uosto pajėgumai. Atsilaisvins maždaug 4,5 tūkst.
Klaipėdos uosto ir su juo susijusių įmonių darbuotojų.
Geležinkeliai atsisakys maždaug 3,5 tūkst. etatų. Pirminiais
duomenimis, bedarbių armija Lietuvoje išaugs 12 tūkst. žmonių. O
tai jau nacionalinio masto problema. Tokia šio klausimo kaina ir
Lietuvos politikai turi susimąstyti dėl šios kainos“, - dėstė
ambasadorius.
Jis aiškino, jog dauguma Lietuvos kompanijų nepritaria, kad
Baltarusijai būtų taikomos ekonominės sankcijos.
„Mes matome didelį politikų ir verslo požiūrių kontrastą.
Galima tik stebėtis: politikai arba nesupranta to, kas vyksta, arba
supranta, tačiau daro tai, kas prieštarauja logikai ir sukelia
nuostolius šaliai. Tačiau, jei Lietuva elgsis korektiškai, jai
pavyks išvengti Latvijos varianto. Manau, Lietuvos politikams reikia
atsižvelgti į realijas“, - kalbėjo diplomatas.
Jis taip pat sakė, kad Minskas abejoja dėl supaprastinto
pasienio judėjimo režimo su Lietuva, kai autoritarinio prezidento
Aliaksandro Lukašenkos režimui yra taikomos ES sankcijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija šias ambasadoriaus mintis
įvertino kaip tendencingas ir nekorektiškas.
Protestuodama prieš politinių oponentų persekiojimus ir
žmogaus teisių suvaržymus, ES plečia sankcijas Baltarusijai.
Praėjusį mėnesį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė
įvesti sankcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su
A. Lukašenkos režimu siejamiems Baltarusijos verslininkams, ir į
„juodąjį sąrašą“ papildomai įtraukti 12 asmenų.
ES sankcijos pirmą kartą pritaikytos oligarchų Jurijaus Čižo
ir Anatolijaus Ternavskio įmonėms, į „juodąjį sąrašą“
įtraukta ir naujų verslininko Vladimiro Peftijevo kompanijų. Šios
įmonės, vadinamos A. Lukašenkos kišenėmis, negalės atlikti
finansinių operacijų ES.
Lietuvos verslo atstovams perspėjus apie ekonominių sankcijų
žalą Lietuvos verslui, diplomatai sako, kad nuogąstavimai
nepagrįsti, prieš Baltarusiją „jokių totalinių ekonominių
sankcijų nėra“, priemonės taikomos tik oligarchams, o ne
valstybinėms įmonėms.