Atkūrus Bernardinų sodą, jis atgaus autentiškus, XIX amžiaus pabaigoje buvusius bruožus: atvirų – uždarų erdvių sistemą su daug šviesos, dailininko A.V. Štrauso kurtą centrinę dalį, botanikos ir vienuolyno sodų ekspozicijas, alpinariumą, rožyną ir kitus istorinius elementus.
Parko restauracijos projektą rengusi savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektė Jurga Večerskytė-Šimoliūnė teigė, jog pirmąkart kiek įmanoma tiksliau atkuriamas XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Vilniaus veidą atspindintis parkas.
„Dailininko A.V. Štrauso 1905 braižytas projektas, planšetas, labai detalus, aiškus. Matyti net nupiešti šviestuvai“, – sakė architektė.
Tiesa, pats Sereikiškių parkas dabar didesnis, nei A.V. Štrauso laikais. Tuomet ne visos dailininko projektiniai sumanymai buvo įgyvendinti, į juos nebus kreipiama dėmesio ir dabar, atkuriant Bernardinų sodus. J. Večerskytės-Šimeliūnė teigimu, restauruojant paveldo objektus, pagal originalo projektą neįgyvendinti sumanymai vėlesniais laikais nėra vykdomi.
Ilgus pastaruosius dešimtmečius Sereikiškių parkas buvo ramaus poilsio vieta, skirta pasivaikščiojimams. Bet XX amžiaus pradžioje čia šurmuliavo minios vilniečių, vyko koncertai, pokyliai po atviru dangumi, šokiai.
Pagal parko atkūrimo projektą, numatytos pramogų zonos, nors nėra apsispręsta, ar Sereikiškių žalioji zona bus labiau ramybės, ar linksmybės oazė Vilniaus širdyje.
„Bernardinų sodų centrinė aikštė suprojektuota taip, kad tiktų pramogoms. Taip pat parke numatoma įrengti edukacinę zoną, prie medžių, kitų augalų bus užrašyti jų pavadinimai. Parko lankytojai, ypač vaikai, galės pasisemti botanikos žinių“, – aiškino projektų vadovė J. Večerskytė-Šimeliūnė.
Pirmąjį sodo atkūrimo darbų etapą planuojama baigti šių metų gruodį. 2013 metų pavasarį bus tęsiami želdinimo darbai.
9 ha teritoriją užimantis Bernardinų sodas yra pačiame Vilniaus senamiesčio branduolyje, šalia Neries ir Vilnios upių slėnių sankirtos, Gedimino pilies ir kalnų parko kalvyno papėdėje.
Sodo sutvarkymo darbų užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, projekto valdytojas – bendrovė„Vilniaus vystymo kompanija“, statybos rangovas – bendrovė „Litcon“. Parko atkūrimas finansuojamas Europos Sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.
Bendra projekto vertė – 18,5 mln. Lt. Iš jų 10 mln. Lt. – ES, 8,5 – Vilniaus miesto savivaldybės lėšos.
Kita istorinė sostinės vieta, Lukiškių aikštė, vargu ar greitai sulauks restauratorių. Tiesa, jau ne pirmąkart skelbtas aikštės pertvarkymo konkursas šiemet įvyko, jį laimėjo projektą „Ramybė“ pasiūliusi „Paleko ARCH studija“.
„Mes laimėjome konkursą sukurti architektūrinį aikštės pagrindą. Bet dar turi įvykti Kultūros ministerijos konkursas aikštės skulptūriniam ansambliui. Tik tuomet, kai paaiškės laimėtojas, galėsime imtis darbų“, – sakė studijos vadovas Rolandas Palekas.
Architektas pripažino, kad Vilniuje yra daug neišnaudotų, galimai patrauklių verslui ir gyventojų poilsiui tinkamų, bet apleistų žaliųjų zonų.
Įdomus yra Naujamiesčio ir Senamiesčio sandūroje esantis Reformatų skveras, apsuptas laiptų. Tačiau jis apšiuręs, čia nuolat slankioja valkatos. Ne geriau atrodo ir Žemaitės skveras, neišnaudojamos vaizdingos Neries krantinės.
Vis tik yra požymių, kad Vilniaus parkai ir skverai atgims. Sostinės savivaldybė yra paskelbusi konkursą vasaros kavinėms Reformatų ir Žemaitės skveruose. Praėjusiais metais neblogai sutvarkyta Kalnų parko dalis (atnaujinti mediniai laiptai nuo Vilnelės pusės link Trijų kryžių kalno, atvertos regyklos), atidarytas naujas „Ozo“ parkas prie Kalvarijų ir V. Gerulaičio gatvių sankirtoje.