„Šiai situacijai buvo galima pasiruošti jau prieš kelerius metus, tokių padarinių būtų išvengta. Tačiau kol patys savo akimis nepamatė, niekas netikėjo. Juk pas mus taip įprasta - kai siena nugriūva, tada visi patiki, kad nugriuvo“, - nelinksmai konstatavo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Gulbinskas.
Dalis smėlio į priekrantės zoną nuo Melnragės Girulių link grąžinama gilinant uosto kanalą. Tačiau tai tik maža dalis to, kuo būtina pamaitinti sunykusius krantus.
Liūdną situaciją mokslininkai prognozavo jau tada, kai prasidėjo uosto vartų rekonstrukcija. „Pasikeitė įplaukos kanalo gylis, pakeista ir uosto vartų kryptis. Dėl to smėlio sąnašos ėmė kauptis kitoje pusėje – kopgalyje, kuris anksčiau buvo negailestingai plaunamas. Žemyninėje dalyje dabar vyksta priešingas procesas – sąnašos nyksta. Tiesiog aplinka prisitaiko prie žmogaus veiklos“, - aiškino S. Gulbinskas.
Krantai ėmė dar sparčiau irti dėl praėjusią žiemą dažnai siautusių audrų. Vėjo greitis ne kartą siekė daugiau kaip 30 metrų per sekundę, pajūrį talžė 5 metrų ir aukštesnės bangos. Jos smarkiai nuniokojo paplūdimius: išplovė smėlį ir vietomis suformavo stačius šlaitus, išgraužas. Iš medinių lentų sukalti takai liko pakibę ore. Dviejose vietose visai netoli šiaurinio molo atsivėrė po smėliu palaidoti buvusių pastatų griuvėsiai. Į jūrą nunešta ir dalis senosios raudonų plytų gelbėjimo stoties pastato liekanų. Poilsiautojų pamėgtas paplūdimys šiuo metu labiau primena statybinių atliekų sąvartyną. Vėjų išgraužtas kopagūbris neatsargiai vaikštinėjantiems žmonėms tapo pavojingas.
Gegužę vasaros sezono pradžią planuojanti skelbti uostamiesčio savivaldybė žada per artimiausias dvi savaites sutvarkyti medinius takus, pastatyti šiukšliadėžes, sutvirtinti išvartytus stendus, suolus, išvežti šiukšles. Šiems darbams iš miesto biudžeto skirta 50 tūkst. litų. Tai keturis kartus mažiau nei pernai, nes didelę dalį pasirengimo sezonui skirtų lėšų nuspręsta panaudoti dviračių takui palei Danės upę nutiesti.
Jau kelintus metus iš eilės Klaipėdos paplūdimiai nebus maitinami smėliu, nes tai nėra numatyta Baltijos jūros krantų tvarkymo programoje, kurią įgyvendina Aplinkos ministerija.
„Jau po naujųjų konstatavome, jog situacija Melnragėje sudėtinga. Net nėra diskusijų dėl to, kad čia būtina sutvarkyti krantus. Lieka klausimas – ką ten daryti? Yra keli variantai. Jeigu miesto valdžia ir Uosto direkcija Melnragę regi kaip uosto plėtros objektą, tai krantas turi būti tvirtinamas visai kitomis priemonėmis. Tada iš gelžbetonio būtų statoma promenada ir jokio smėlio nereikėtų. Tai būtų pramoninė teritorija, kurioje galėtų švartuotis laivai, galbūt atsirastų žvejų uostelis, jachtų prieplauka. Jeigu būtų nuspręsta čia palikti rekreacinę zoną, tada pirmiausiai tektų papildyti smėlio sąnašas“, - tikino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Klaipėdos miesto savivaldybė įpareigota suderinus su Uosto direkcija parengti Melnragės krantų naudojimo ir tvarkymo detalųjį planą, kuriame ir bus išdėstyta šio pakrantės ruožo vizija su konkrečiomis priemonėmis, kaip ją įgyvendinti. Lėšų kapitaliniams darbams nėra numatyta nei Klaipėdos miesto, nei valstybės biudžete. Remiantis naujuoju detaliuoju planu bus skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos 2014-2020 metų laikotarpio paramos, kuri, minimaliai prisidedant Aplinkos ministerijai, teikiama per Baltijos jūros krantų tvarkymo programą. Joje numatytos priemonės krantoardos procesams žemyninėje ir Kuršių Nerijos dalyje stabdyti.
Pagal programą, kai kuriuos pajūrio ruožus numatyta palikti nepaliestus. Vienas tokių ruožų – ties Karkle esanti Olando kepurė. Tai vadinamasis laukinis paplūdimys.
Programos lėšos iki šio pavasario pabaigos skiriamos centriniams Palangos paplūdimiams ruože nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio.
„Europos parama gali būti skirta tik ten, kur numatyta, negalima nukrypti nė per centimetrą. Todėl tegu žmonės supranta teisingai – nėra taip, kad galime likusius pinigus mestelėti į kitą pajūrio ruožą. Jūros krantai yra prioritetas, mes jų turime mažai, todėl labai svarbu juos išsaugoti. Tiesiog dabar jau atsirado daugiau probleminių vietų nei tada, kai programa buvo patvirtinta“, - kodėl išskirta Palanga, o ne Klaipėda, paaiškino L. Budrys.
Lietuvos pajūris smėliu maitinamas jau septynerius metus. Tai, anot L. Budrio, pats efektyviausias, nors ir brangiausias būdas sutvarkyti krantus. Specialistai apskaičiavo, kad investavus 1 litą į paplūdimų atvežtam smėliui, grąža siekia 7-8 litus.
Prie Palangos krantų laivas-žemsiurbė atplauks pirmadienio rytą. Iki gegužės 18 dienos numatyta išpilti beveik 300 tūkst. kubinių metrų smėlio.