A. Bosui teismas priteisė 289 tūkst. 749 litus ir 43 centus. Nuo šios sumos taip pat bus mokamos 5 procentų palūkanos. Jos skaičiuojamos nuo dienos, kai verslininkas kreipėsi į teismą iki ši nutartis įsiteisės. A. Boso naudai iš "DNB Nors" priteista ir 30 tūkst. litų žyminio mokesčio.
Verslininkas iš viso iš banko reikalavo beveik 408 tūkst. litų. Tiek nuostolių jis teigė patyręs, kai bankas jo neįspėjo apie galimą riziką.
Teismas nutarė, kad A. Bosas buvo suklaidintas. Nors savo skunde jis teigė, kad tai padaryta sąmojingai, veiksmas tokų veiksmų neįžvelgė. "Atsakovai (bankas „DNB Nord“) suklaidino ieškovą dėl galimų rizikų ne dėl sąmojingų veiksmų, o dėl to, kad nepagalvojo, kad rizikų gali būti", - skelbiama teismo nutartyje.
Pats A. Bosas išklausyti nutarties neatvyko, tačiau ją plojimais pasitiko grupelė vyriškių, kurie teigė lygiai taip pat suklaidinti banko, kaip ir žinomas verslininkas. Jų teigimu, iš viso į banko pinkles yra patekę 640 žmonių, A. Bosas yra trečiasis laimėjęs bylą prieš "DNB Nord" banką.
Šią teismo nutartį per 30 d. galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
A. Bosas tvirtino, kad bankas jį apgavo, esą 2007 metais, jis įsigydamas obligacijų „DNB Nord“ banke tikėjosi kelių milijonų pelno, tačiau patyrė tik didelius nuostolius.
Verslininko teigimu, „garantuotą pelną“ jam įkyriai siūlė pats bankas, aiškindamas, kad bet kokiu atveju jam 1 procentas nuo investuotos sumos yra garantuotas.
A. Bosas teismui pateikė septynias sutartis, kurias jis sudarė įsigydamas obligacijas. Prieš įsigydamas jam užstatė Palangoje turimą banko 7 milijonais litų įvertintą namą ir gavo 20 milijonų litų paskolą. Visi pinigai buvo investuoti.
Verslininko teigimu, namas tiek nekainuoja, tačiau esą vertinimas buvo buvo padidintas, kad jis iš banko galėtų paimti kuo didesnę sumą pinigų ir investuoti juos į „DNB Nord“ platinamas obligacijas.
„Niekados neplanavau imti kredito, užstatyti savo namo, įsigyti su akcijomis susietų obligacijų. Nuėjęs į banką neprašiau ruošti jokių popierių. Tačiau banko darbuotojai skambino man į korporaciją ir į namus bei primygtinai siūlė įsigyti vertybinių popierių“, – teismui tvirtino A. Bosas.
Bankas su verslininko, buvusio Seimo nario priekaištais jiems sutikti nenorėjo. Esą dėl to, kad prarado pinigus kaltas ne kas kitas, o pats A. Bosas, dalį obligacijų pardavęs anksčiau laiko.
„Iki finansų krizės pradžios, jo obligacijų portfelis buvo pelningas. Kada prasidėjo krizė, jis paskambino man ir pasakė, kad nerimauja dėl obligacijų, ar reikia jas parduoti, ar ne. Aš priminiau, kad jei parduos dabar, bankas išpirks obligacijas nominalia verte. Jis klausė, ką daryti. Jis turėjo teisę bet kada nutraukti, bet jis tada būtų patyręs didesnių nuostolių“, – teisme aiškino banko „DNB Nord“ atstovė Regina Šideikienė.
Ji, A. Boso teigimu, jam ir įpiršo mintį paimti paskolą ir įsigyti obligacijas.
Po nuosprendžio DNB bankas išplatino pranešimą, kuriame pabrėžia, kad vienareikšmiškai pripažino, jog sudaryti sandoriai neprieštaravo įstatymams.
Tačiau keli aspektai banko teisininkams pasirodė keisti: "kad teisėjui pasirodė įtikinama, kad patyręs verslininkas, turintis, pagal
mūsų pateiktus įrodymus, mažiausiai 10 metų investavimo patirtį, ir į su akcijomis susietas obligacijas bei kitus, žymiai rizikingesnius instrumentus, nesuprato, kad palūkanas reikės mokėti nepriklausomai nuo investicijų rezultato. Buvo nuspręsta, kad nepaisant to, kad bankas nepažeidė jokių teisės aktų, visus kliento patirtus nuostolius ir palūkanų išlaidas perkelti ant banko pečių".
Banko atstovų nuomone, situacija kur kas paprastesnė: "Žmogus skolinosi pinigų, investavo, nes norėjo uždirbti, o kai investicijos nepasiteisino - ieško būdų, kaip atsakomybę už savo sprendimus perkelti kitiems. Manome, kad tai ne tik neteisinga ir nesąžininga, bet ir kenkia bendrai investavimo bei atsakingo skolinimosi kultūrai".
DNB kreipsis į aukštesnės instancijos teismą, "nes vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimu galima būtų manyti, kad pagal visus Lietuvos teisės aktus sudarytos ir pasirašytinai patvirtintos sutartys gali staiga būti pripažintos negaliojančiomis vien todėl, kad viena pusė pareiškia suklydusi".