„Bankų prižiūrėtojas nėra atskaitingas Vyriausybei, jis atskaitingas Seimui. Visas ataskaitas Lietuvos bankas teikė Seimui, o Vyriausybei informacija nebuvo teikiama. (...)
Mes žinojome bendrą padėtį, kad tuo metu, 2006-2008 metais, visų komercinių bankų, tame tarpe „Snoro“, finansinė padėtis buvo gera. Bet tai buvo tik bendra informacija, atskirai informacija nei Vyriausybei, nei Finansų ministerijai nebuvo teikiama“, - lrytas.lt kalbėjo G. Kirkilas.
Trečiadienį „Snoro“ bankrotą tirianti parlamento komisija ketina apklausti socialdemokratą G. Kirkilą, kuris buvo premjeras 2006-2008 metais, taip pat nuo 2008-ųjų Vyriausybei vadovaujantį premjerą Andrių Kubilių.
Komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis BNS teigė, kad iš G.Kirkilo tikimasi išgirsti, kokie buvo kontaktai dėl „Snoro“ tarp Vyriausybės ir Lietuvos banko, kaip Vyriausybė vertino visų komercinių bankų ir ypač „Snoro“ situaciją.
Komisijos narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys BNS sakė, kad „indikacijų yra“, kad informacija Vyriausybei buvo teikiama.
G. Kirkilas lrytas.lt tai neigė.
„Nežinau, kokias indikacijas R. Dagys turi. Tokia informacija negali pagal įstatymą būti Vyriausybei teikiama. Nes komercinių bankų priežiūra yra atskaitinga Seimui. Nei aš, nei A. Kubilius negavome, tik matėme, kas yra teikiama Seimui. (...)
Manau, kad šitas pakvietimas į komisiją ir man, ir A. Kubiliui yra skirtas pademonstruoti, kad kas nors neva ką nors blogo padarė. Nors nei A. Kubilius čia kuo nors dėtas, nei kita Vyriausybė“, - sakė G. Kirkilas.
Jis taip pat sakė, kad 2007-aisiais bankuose laikomi indėliai buvo apdrausti ne dėl abejonių dėl bankų patikimumo, o dėl spekuliacijų, kad litas gali būti devalvuotas.
"Mūsų laikais buvo priimtas sprendimas dėl indėlių draudimo. Bet ne ryšium su bankų padėtimi, o todėl, kad buvo daug spekuliacijų dėl galimo lito atrišimo nuo euro. Todėl buvo priimtas sprendimas apdrausti indėlius iki 100 tūkst. eurų", - sakė G. Kirkilas.
Lietuvos banko ekonomistas Mindaugas Leika viešai teigė, kad Lietuvos banke 2009-aisiais buvo įtarimų, jog „Snoras“ yra tapęs nemokus. Pasak jo, nemokumą lėmė dar anksčiau atsiradę „Snoro“ nuotoliai.
M. Leika sakė, kad informacija buvo pateikta Lietuvos banko valdybos nariams. „O kur ji keliavo toliau, negaliu pasakyti, nes to nežinau“, - sakė pareigūnais.
Parlamentinės komisija jau apklausė buvusį ilgametį Lietuvos banko vadovą Reinoldijų Šarkiną. Komisijos narys Stasys Šedbaras BNS teigė, kad komisijoje apklausiamas R. Šarkinas nesuteikė konkrečios informacijos, ar bankas teikė informaciją Vyriausybei apie „Snoro“ finansinę būklę.„Tvirtai neteigė (kad tokia informacija buvo pateikta - BNS), bet ir nepaneigė. Seniai viskas buvo, gal nebeprisimena visko“, - sakė S.Šedbaras.