Senosios žemės ūkio technikos perliukas - mistiniame muziejuje

Du praėjusio šimtmečio pradžioje pagaminti vokiški traktoriai parodos „Ką pasėsi... 2012“ metu išdidžiai stovėjo AB „Lytagra“ ekspozicijos aikštelėje šalia modernių „New Holland“ traktorių ir kombainų. Prie jų visas parodos dienas lankytojų netrūko. Tuos traktorius įdėmiai apžiūrinėjo ir specialistai, ir eiliniai parodos lankytojai. Kai kurie prie jų net fotografavosi. Visose užsienio šalių ir tarptautinėse žemės ūkio technikos parodose, be šiuolaikiškų savaeigių mašinų ir žemės dirbimo padargų, visada eksponuojami ir senosios technikos pavyzdžiai. Pas mus iki šiol to nebuvo praktikuota, nors senienų turima apsčiai.

Kol 1995 m. buvo pradėtos rengti parodos „Ką pasėsi...“ ir „Lietuvos agropanorama“ (dabar – „Sprendimų ratas“), nuolatinės žemės ūkio technikos parodos daugelį metų vyko Valstybinėje mašinų bandymo stotyje, pakaunėje.

Čia 1970-1980 metais buvusios rajoninio susivienijimo „Lietuvos žemės ūkio technikos“ ir Lietuvos mašinų bandymo stoties (MBS) specialistų pastangomis iš kolūkių, tarybinių ūkių ir privačių asmenų buvo surinktas nemažas kiekis muziejinę vertę turinčių eksponatų.

Su šiais eksponatais galėjo susipažinti į MBS atvykę žemdirbiai. Specialiai tos parodos pažiūrėti niekas nevažiuodavo. Matyt, sovietmečiu visuomenei tai buvo neįdomu, o be to, tarybinė žemės ūkio technika, palyginti su Vakarų šalimis, netoli buvo nužengusi. Tuo metu naudoti traktoriai geležiniais ratais arba vikšriniai traktoriai su vairolazdėmis, arklinė javų kertamoji ir kitos pagrindinės žemės ūkio mašinos – dabar mums senienos.

Kai prasidėjo parodos Lietuvos žemės ūkio universitete, dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), nuolat veikusi žemės ūkio technikos paroda Mašinų bandymo stotyje tapo visai nereikalinga.

Nenorėdama, kad tos muziejinę vertę turinčios senienos pradingtų be pėdsakų, MBS vadovybė raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama pritarimo visą sukauptą senųjų mašinų kolekciją perduoti Lietuvos žemės ūkio universitetui (dabar – ASU).

Žemės ūkio ministerijos atsakyme MBS, kurį pasirašė ŽŪM sekretorius Kazys Sivickis, be kita ko, rašoma: „Kadangi šios senovinės žemės ūkio mašinos ir kita technika turi išliekamąją muziejinę vertę, jos turėtų būti prieinamos žemės ūkio specialistams ir kitiems žiūrovams, tačiau MBS neturi jų tinkamų eksponavimo galimybių. MBS komisijos 2007 01 15 posėdžio protokolu numatyta šias senovines mašinas perduoti Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto žinion, kad jas galėtų matyti studentai, žemės ūkio specialistai ir universitete organizuojamų parodų lankytojai. Informuojame, kad LŽŪU dėl žemės ūkio technikos muziejinių eksponatų iš MBS perdavimo kreipėsi į ministeriją 2006 m. rugsėjo mėnesį, o vėliau pateikė įstaigos registravimo pažymėjimą, muziejaus statutą ir kitus dokumentus.“

Prie aukščiau išdėstytų minčių dar pridurtas paaiškinimas: „Lietuvos žemės ūkio universitetas yra valstybės biudžetinė įstaiga, o LŽŪU muziejus – tai universiteto bendruomenei bei visuomenei tarnaujantis ir jų istorijos raidą atspindintis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje įregistruotas Universiteto padalinys.“

Ką ir besakyti, gražios ministerijos svajonės. Tik kažkodėl ministerija nepasidomėjo, kur tas muziejines vertybes eksponuos universitetas. Kaip skelbiama internete, ASU veikia visai kitokio pobūdžio muziejus, įkurtas dar 1974 m. Įdomi to muziejaus veikla: rengiamos virtualios rektorių, garbės daktarų, tyrėjų nuotraukų parodos. Tarptautinio studentų tautinių šokių ansamblių festivalio „Draugystės puokštė“ apžvalga, paminėtas dramos teatro „Jovaras“ 60-metis. Edukacinėje veikloje apsiribota vaikų piešinių parodėle „Kaip aš įsivaizduoju profesorių“ bei pamokėle darželinukams. Taigi ASU muziejaus veikloje nė žodžiu neužsimenama ne tik apie žemės ūkio techniką, bet apskritai apie žemės ūkio istoriją.

Nuo senosios žemės ūkio technikos perdavimo universitetui praėjo penkeri metai. Ir nė karto nė vienas iš perduotos kolekcijos eksponatas nebuvo demonstruotas nė vienoje žemės ūkio parodoje. Prodekanas doc. Jonas Čėsna, atsakingas už fakulteto materialines vertybes, „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad niekur tos senienos nedemonstruotos, nes pirmiau jas reikia atnaujinti. „Viskas yra. Bet eksponatai labai apleisti, baisūs“, – sako doc. J. Čėsna.

Tačiau šie prodekano vertinimai nesutampa su MBS komisijos, perdavusios senovines mašinas, pirmininkės MBS direktoriaus pavaduotojos Stanislavos Račiūnienės vertinimu. Jos teigimu, visos pagal sąrašą perduotos mašinos buvo tvarkingos ir galimos demonstruoti parodose. Iš viso buvo perduota 17 eksponatų: du traktoriai „Lanz Bulldog“; sunkvežimis, populiariai vadintas „Polutarka“; automobilis („viliukas“); traktorius VTZ; ketinis maniežas; variklis „Internacional“; bulviakasė; valomoji; kuliamoji, populiariai vadinta „Skrynia“; kuliamoji „Charkov“; benzino kolonėlė; arklinė javų kertamoji; variklis „Otto“; traktorinis plūgas; trijeris ir akmeninis volas.

Kaip doc. J.Čėsna, taip ir fakulteto dekanas doc. Rolandas Domeika „ŪP“ sakė, kad norint tas senienas eksponuoti viešai, reikia daug lėšų. Bet šis teiginys tinka ne kiekvienam eksponatui. Pvz., kaip reikėtų restauruoti akmeninį volą, ketinį maniežą ar traktorinį plūgą?.. Žinoma, įdomiau atrodytų veikiantis traktorius, automobilis ar koks nors labai senas variklis. Bet vis dėlto geriau neveikiantį eksponuoti negu jį laikyti užgriozdintą sandėlyje.

Kaip „ŪP“ sakė buvęs MBS direktorius Vytautas Poškevičius, tomis senosiomis žemės ūkio mašinomis, kurios buvo nuolat eksponuojamos jo vadovaujamoje įstaigoje, domėjosi savivaldybių ir privačių žemės ūkio technikos muziejų savininkai Justinas Stonys iš Smalininkų (Jurbarko r.), Juozapas Liekis iš Raudondvario (Kauno r.) ir kiti kolekcininkai. Bet Žemės ūkio ministerijos nurodymu MBS visų darbuotojų pastangomis sukaupta senosios technikos kolekcija buvo perduota A.Stulginskio universitetui, kuris įsipareigojo sudaryti galimybes su senąja žemės ūkio technika susipažinti ne tik studentams, bet ir plačiajai visuomenei.

Tačiau pasak dekano doc. R. Domeikos, gautos iš MBS senienos buvo sukrautos į arkinius garažus fakulteto kieme. Po kurio laiko, kai kūrėsi „Nemuno slėnis“, vienas garažas buvo visiškai, kitas iki pusės nugriautas. Prieš šiuos darbus visą senąją žemės ūkio techniką išgabeno į poligone esančius angarus.

Doc. J. Čėsna, materialiai atsakingas už fakulteto turtą, „ŪP“ paprašytas parodyti, kaip sandėliuojami kultūros paveldo eksponatai (senosios žemės ūkio technikos pavyzdžiai), pareiškė, kad jie užkrauti kitais įvairiais daiktais, net baldais ir todėl sunku bus juos matyti. Nepaisant to, kad toks pageidavimas buvo suderintas „ŪP“ apsilankymo ASU išvakarėse su doc. J.Čėsna, bet atvykus prie to angaro durų pasirodė, kad jis užrakintas, o raktai yra pas poligono vedėją, kuris kažkur išvykęs. Taip ir neteko įsitikinti, ar iš tikrųjų visi perduoti ASU eksponatai tebėra ir kaip jie saugomi.

Prašydama perduoti universitetui MBS sukauptą senųjų žemės ūkio mašinų kolekciją universiteto vadovybė žinojo, kad neturės galimybių jos eksponuoti. Sukrovus ją į garažus pradėta svarstyti apie žemės ūkio technikos muziejaus įkūrimą. Dabartinis Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas doc. R. Domeika prisimena, kad buvo parengtas muziejaus projektas.

Tuo metu buvęs dekanas prof. Algirdas Raila, tęsdamas R. Domeikos mintį, sakė, kad būta kelių muziejui vietos parinkimo variantų. „Su prorektoriumi prof. Jonu Čapliku mes ilgai aptarinėjome tuos variantus. Iki šio laiko pritarimo jiems nebuvo. Bet idėjos įkurti žemės ūkio technikos muziejų neatsisakyta ir šiandien. Tačiau universitetas vienas nėra pajėgus jos įgyvendinti. Manau, kad būtų tikslinga pasitelkti mūsų mecenatus parodyti iniciatyvą pagausinti ekspoziciją, nes šiuo metu ji yra gana kukli“, – „ŪP“ dėstė savo nuomonę prof. A. Raila.

Taigi dabar didžiausia problema – statinys muziejui. Bet iki šiol dar tvirtai neapsispręsta, kur tas muziejus turėtų būti. Ir ne tik galvosūkis dėl vietos, bet ir dėl lėšų. Be to, kaip teigia fakulteto vadovai, tas senienas reikia patvarkyti, kai kurias restauruoti. „Mes labai norėjome, kad per Pasaulines arimo varžybas į lauką artojų koloną su traktoriais būtų vedęs vienas iš tų senųjų traktorių, įrašytų į Kultūros paveldo sąrašus. Bet nedrįsome, nes nebuvome garantuoti, kad tas traktorius nesustos pusiaukelyje“, – kalbėjo prof. A. Raila apie senosios žemės ūkio technikos restauravimo būtinybę.

Restauravimas – brangi paslauga. Fakulteto prodekanas doc. J. Čėsna pasidomėjo, kiek galėtų kainuoti vieno „Lanz Bulldog“ traktoriaus restauravimas. Pasirodė, tiek pat, kiek kainuotų ir pats traktorius – 20 tūkst. litų.

Beje, iš MBS universitetui perduotos senienos neįvertintos. Pasak doc. J.Čėsnos, visą kolekciją apžiūrėjo ir vertino Kultūros paveldo komisija, tačiau kokia suma įvertinta kolekcija, universiteto neinformavo. O vis dėlto joje yra labai idomių ir vertingų dalykų. O gal tik buvo? Juk ant sandėlio durų kabo nepajudinama spyna...