Vyriausybės nuomone, sukuti efektyvią, Europos Sąjungos (ES)
reikalavimus ir gyventojų lūkesčius atitinkančią komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą yra ilgas ir daug valstybės, savivaldybių
pastangų bei lėšų reikalaujantis procesas. Tokia sistema esą
Lietuvoje pradėta kurti 1998 m., kai įsigaliojo Atliekų tvarkymo
įstatymas. Nuo to laiko ES paramos ir valstybės biudžeto lėšomis
uždarytus senuosius sąvartynus jau pakeitė 11 naujų modernių
sąvartynų, yra diegiama ir modernizuojama atliekų surinkimo,
rūšiavimo, apdorojimo infrastruktūra, teigiama Vyriausybės spaudos
tarnybos pranešime.
Kad kuriama ir modernizuojama atliekų tvarkymo infrastruktūra
būtų veiksmingai eksploatuojama ir administruojama, kad gyventojai
įpirktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, savivaldybės
įsipareigojo kurti ir plėtoti bendras regionines komunalinių
atliekų tvarkymo sistemas - prieš dešimtmetį įsteigė regioninius
atliekų tvarkymo centrus.
Vyriausybės vertinimu, vienas svarbiausių komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos veikimo ir jos kainos veiksnių - kainodaros
principai ir galimybės juos jų įgyvendinti. Per dešimtmetį
savivaldybės regionuose taikė įvairius įmokos už atliekų tvarkymo
paslaugą būdus. Tik dalis jų pasiteisino ir tampa priimtinais
atliekų turėtojams, tvarkytojams ir atliekų tvarkymo sistemai.
Vyriausybė aiškina, kad kokius kainodaros principus taikyti
priklauso nuo vietos sąlygų, regiono ir savivaldybės ypatumų,
gyventojų skaičiaus, tankumo, socialinių veiksnių.
Ministrų Kabineto vertinimu, jeigu įsigaliotų Seimo priimtos
pataisos, tai reikštų, kad iki šiol sukurti ir tobulinti įmokos už
atliekų tvarkymo paslaugą būdai taptų nebetinkamais ir formaliai
turėtų būti peržiūrėti neatsižvelgiant į pastaraisiais metais
pasiektus rezultatus. Aplinkosaugos organizacijų ir ekspertų
vertinimais, dėl siūlomų ypač detalių ir neapibrėžtų įstatymo
nuostatų atliekų tvarkymo paslaugos kaina labai padidėtų.