Pirkinys taip pat yra seniausia visiškai nesugadinta Europos
knyga. Tai rankraštinė Jono evangelijos kopija, vadinama
Šv. Kutberto evangelija ir padaryta 7-ojo amžiaus pabaigoje Anglijos
šiaurės rytuose. Ji buvo įdėta į Šv. Kutberto karstą Lindisfarno
saloje, galbūt - 698 metais.
Salos vienuoliams ir gyventojams bėgant nuo vikingų, šventojo
palaikai buvo pervežti į žemyną ir galiausiai atsidūrė Darame,
kur 1104 metais karstas buvo atidarytas ir jame buvo rasta minima
Evangelija.
Šv. Kutberto palaikai buvo perlaidoti ten esančioje naujoje
katedroje ir tapo maldininkų traukos centru.
„Tai neabejotinai yra viena svarbiausių pasaulio knygų“, - sakė
Britų bibliotekos istorijos ir klasikos skyriaus vedėjas Scotas
McKendrickas.
„Dauguma žmonių, išmanančių apie knygas, žino ir apie
Šv. Kutberto evangeliją. Stulbinamas faktas yra tai, kad neturime
(jokios kitos) ankstesnės Europos knygos, kuri atrodo taip, kaip
atrodė, kai buvo parašyta“, - sakė jis.
Britų biblioteka minimą Evangeliją laiko nuo 1979 metų ir
reguliariai ją eksponuoja parodose. Dabar, kai tik leis
restauratoriai ir kuratoriai, ji kuriam laikui bus eksponuojama
atversta.
2010 metais į biblioteką Evangelijos savininkų - jėzuitų -
vardu kreipėsi aukcionas „Christie's“. Šiai nacionalinei bibliotekai
buvo suteikta pirmenybė pirkti rankraštį.
Pasak S. McKendricko, jėzuitams ši Evangelija atiteko XVIII-ojo
amžiaus viduryje.
Ličfildo grafas buvo atidavęs ją vienam kunigui, kuris, savo
ruožtu, perdavė ją Europoje gyvenusiems jėzuitams. Jie vėliau
atvežė Šv. Kutberto evangeliją į Stouniherstą Anglijos šiaurės
vakaruose. Dėl to ši knyga anksčiau buvo vadinama Stounihersto
evangelija.
Nelabai aišku, kur knyga buvo nuo 1104 metų iki 18-ojo amžiaus,
bet mokslininkai mano, kad beveik visą tą laiką ji buvo saugoma
Darame.