Aišku, bent jau sprendžiu pagal save – dažniau tenka būti mokymosi fazėje. Vis tik tokių dalykų , kuriuos moki užtikrintai ir labai gerai – yra ne tiek jau ir daug. Gal kažkoks fokusas iš pagaliukų, gal savo sukurtos istorijos, gal dar kažkokie amato momentai – tai ir visa erdvė, kur galiu būti mokytoju.
Taigi turbūt dažniausiai žmogus mokosi.
Kaip jau sakiau – turbūt logiška, kad jei kažkas kažko moko, tai neišvengiamai turėtu būti to kažko specialistas ir žinovas. Ir turbūt jokia naujiena, kad mokytojo žodžiai ar pamokos pasiekia mokinių auditoriją žymiai rezultatyviau , jei mokytojas turi autoritetą, yra gerbiamas ir mylimas mokinių.
Ir kuo svarbesnių dalykų mokytojas moko, tuo jo autoritetas, jo pavyzdys ir reputacija yra svarbesni. Ypač kai kalba eina apie svarbius žmogiškuosius dalykus – sąžiningumą, dorą, Tėvynės meilę ir taip toliau.
Na, bet taip turbūt tėra teorijose – pažvelkime į Lietuvos situaciją ir nuo garsiausiai besireiškiančių mokytojų elgesio pasijusime, švelniai tariant, keistai. Pamatysime, kad garsiausiai tariami ir skelbiami garsių Lietuvos mokytojų pamokymai ir šnekos gerokai prasilenkia su jų gebėjimais, autoritetu ir realiais darbais.
Štai tik keli akivaizdūs mokytojų žygių pavyzdžiai , kurie tiesiog varo eilinius mokinius į neviltį ir pasimetimą.
* Ministru būdamas D. Kreivys – garsiai kalbėjo apie verslo skaidrumą ir čia pat paskyrė lėšų savo giminių valdomai kompanijai
* Štai Oksfordą baigęs, rafinuotu stiliumi besipuikuojantis Mantas Adomėnas kryžiumi gula už šeimos ir dorovės idėjas. Bet paima nelegalų atlygį už nelegalius darbus.
* Garbingas lietuvybės puoselėtojas ir apie sąžiningumą mėgstantis kalbėti Arvydas Vidžiūnas įkliūna girtas prie vairo ir arogantišku stiliumi įsivelia į teisminius ginčus su policija.
* Štai žurnalistas, rašytojas Saulius Stoma - aktyviai besirūpinantis mažamečių teisėmis ir gerove - pakliūna į žurnalistų pinkles ir tiesioginiame eteryje nedviprasmiškai siūlo žaliaakei merginai „bandomąją kelionę“ į pajūrį.
* Net švietimo ministras Gintaras Steponavičius , besirūpinantis jaunuomenės mokslinimu ir auklėjimu, beveik viešai pasiūlo menkai pažįstamai merginai tiesiog „permiegoti“.
* O vienos partijos iždininkas V. Matuzas patenka į STT akiratį už finansines machinacijas.
* Čia pat - ir finansų ministrė, mėgstanti pamokyti visą tautą teisingai skaičiuoti, staiga apsimeluoja slėpdama savo darbo trūkumus, taip, kad net sulaukia EK komisijos kritikos
Ir tokiu mokytojų būsenoje esančių žmonių, kurių abejotini darbai gerokai skiriasi nuo jų skelbiamų pamokymų - daugybė. Mokymas Lietuvoje akivaizdžiai tampa vyraujančia būsena (ypač artėjant rinkimams) – nesvarbu, kad dažnai mokytojai - nėra nei labai mokomo dalyko žinovai, nei specialistai, nei autoritetai. Kai tai pasidaro akivaizdu – dauguma mokinių pasijunta nusivylę. Juk niekam nepatinka būti kvailinamam.
Bet reiktu tikėtis, kad tikrieji mokytojai mokyklose ir amato dirbtuvėse išmokys tikruosius mokinius tikrai vertingų dalykų.
Kaip sakoma - ironizuojant reikėtu pastebėti, kad tų pačių žodžių skirtingu prasmių Lietuvoje daugėja proporcingai vis gausėjančiam mokytojų būsenoje esančių žmonių skaičiui. Reikia džiaugtis kiekvienu viešumoje tokių mokytojų skelbiamu žodžiu, kaip unikaliu ir nauju mūsų gyvenimo reiškiniu.