"Komisija nusprendė, kad FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius, laikinai eidamas šios tarnybos direktoriaus pareigas, pasirašydamas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) skirtą raštą, kuriame nurodoma, jog FNTT neturi informacijos dėl jo paties nepatikimumo, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas", - rašoma VTEK tinklalapyje.
VTEK nuomone, K. Jucevičiui kovo 19 dieną pasirašius minėtą raštą, kilo interesų konfliktas.
Anot Komisijos, jis jau buvo laimėjęs konkursą eiti FNTT direktoriaus pareigas ir turėjo žinoti, kokiu tikslu STT renka prašomą informaciją.
K. Jucevičius, pasak VTEK, matė ir suprato, kad pasirašinėja atitinkamą raštą dėl savo paties patikimumo, kuris buvo skirtas padėti Vidaus reikalų ministrui apsispręsti, ar jis tinkamas eiti FNTT vadovo pareigas ir yra sprendimo priėmimo procedūros dalis".
FNTT vadovo veiksmai negali būti vertinami kaip techninio darbuotojo atliekamos funkcijos, nes tai akivaizdžiai jo statuso neatitinkantis vertinimas.
"Komisijos nuomone, kurią palaiko ir administraciniai teismai, iškilus interesų konflikto situacijai, ypatingai svarbus yra asmens elgesys, taip pat vadovo informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė realizuoti pareigą nusišalinti, ir jokiu būdu ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens asmeninė pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais", - teigia VTEK.
Komisijos nuomone, K. Jucevičius galėjo ir privalėjo aiškiai išreikštais veiksmais pranešti apie savo nusišalinimą, informuoti Vidaus reikalų ministrą apie interesų konfliktą. Šiuo atveju ministras galėjo nepriimti K. Jucevičiaus išreikšto nusišalinimo ir įpareigoti raštą pasirašyti, tačiau tokių veiksmų K.Jucevičius nesiėmė.
Vidaus reikalų ministro Artūro Meliano atstovė spaudai Ramunė Hazir BNS sakė, kad ministras kol kas nuo komentarų susilaiko.
"Ministras sprendimą pakomentuos kai gaus medžiagą raštu ir susipažins su argumentais", - sakė R. Hazir.
Konservatorius Jurgis Razma pareiškė, kad K. Jucevičius toliau nebegali užimti savo pareigų. Tokį siūlymą vidaus reikalų ministrą delegavusių liberalcentristų vadovas Algis Čaplikas pavadino „proto užtemimu“, mat, pasak jo, K. Jucevičiaus pažeidimas tebuvo formalus.
„Tokiomis aplinkybėmis neįsivaizduoju, kad K. Jucevičius galėtų toliau dirbti FNTT vadovo pareigose“, - sakė J. Razma Seime.
„Aš norėčiau tikėtis, kad pats FNTT vadovas turėtų nieko nelaukęs nunešti vidaus reikalų ministrui atsistatydinimo pareiškimą. O tie politikai, taip pat ir ministras, kurie komentuodami situaciją visada pabrėždavo teisinio sprendimo aspektą, šiuo atveju VTEK sprendimą turės traktuoti kaip teisinį sprendimą.
Jei pats dabartinis vadovas nesusiprastų paduoti pareiškimo, Vyriausybė turėtų svarstyti priverstinio atleidimo klausimą. Kadangi klausimas turi platesnį rezonansą, vienam ministrui nėra paprasta priimti esminius sprendimus, tad klausimas gali būti aptartas Vyriausybės pasitarime.
O atleidus K. Jucevičių Vyriausybei reikėtų grįžti prie nebaigto klausimo dėl buvusių FNTT vadovų. Prokuratūra fiksavo buvusio FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus, kaip liudytojo, statusą. Tai reiškia, jis nebegali būti įtariamasis. Galima laikyti, kad jokie įtarimai jam dėl „Snoro“ informacijos išviešinimo nekeliami. Todėl atsiveria galimybės svarstyti jo sugrąžinimo į buvusias pareigas klausimą“, - sakė J. Razma.
Jis pabrėžė, kad į darbą nesiūlo gražinti buvusio FNTT vadovo pavaduotojo Vytauto Giržado, mat jis prokuratūros nėra laikomas liudytoju.
A. Čaplikas buvo griežtas.
„Ar vėl mūsų koalicijos partneriams ateina proto užtemimas? Jei konservatoriai ir toliau nori eskaluoti šitą problemą ir eskaluoti politinę krizę, tai tampa panašu į diagnozę“, - žodžio kišenėje neieškojo politikas.
„Nieko baisaus neįvyko. Jūs patys esate tikri, kad esant tokiai situacijai, kai nebuvo kam pasirašyti tokios išvados, tai padaryti privalėjo direktorius. Galima įžiūrėti formalią klaidą, bet ar tai tas baisusis didysis nusikaltimas, dėl ko reikia vėl kelti politinę sumaištį?
Ar yra kas nors nukentėję dėl to, ar tai tik formalus pažeidimas? Aš manau, kad ramiau reikia elgtis. Ką tik nurimo aistros. Manau, kad mus vėl kažkas nori įvelti į politines audras“, - dėstė A. Čaplikas. Spręsti, ar VTEK nustatytas pažeidimas yra toks rimtas, kad K. Jucevičių reikia atleisti, turėtų vidaus reikalų ministras, sakė šį ministrą delegavusios partijos vadovas.
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Ligitas Kernagis K. Jucevičiui siūlė atsistatydinti pačiam.
"Jis visur teigė, kad yra nepriekaištingos reputacijos. VTEK įrodė, kad šis žmogus yra priekaištingos reputacijos. Garbingiausias žingsnis būtų atsistatydinti pačiam. Jei to neįvyks, rytoj į posėdį kviesime naują vidaus reikalų ministrą ir, ko gero, prašysime tą žingsnį atlikti jį patį“, - sakė L. Kernagis.
„Žinoma, jeigu dabar reikėtų pakartoti, tai galbūt
apsidrausčiau nuo bet kokio, kaip sakant... Bet tai buvo pirma diena,
nebuvo laiko, kada labai daug mąstyti“, - po pokalbio
su komisijos nariais žurnalistams sakė K. Jucevičius.
Jo teigimu, VTEK nariai antradienį jį klausinėjo apie faktines
situacijos aplinkybes bei prašė teisinio įvertinimo. K. Jucevičius
žurnalistams aiškino, kad kovo 19 dieną jį esant tarnybiniam
būtinumui paskyrus į pareigas, raštas apie jo patikimumą jau buvo
paruoštas FNTT vadovo pareigas prieš tai laikinai ėjusio Valstybės
sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojo Antano Montvydo, tad jam
beliko jį pasirašyti savo vardu.
„Formaliai jau viskas buvo atlikta, visos procedūros,
patikrinimai buvo atlikti, teko tiktai raštą perrašyti pagal mano
rekvizitus ir formaliai išsiųsti. Atsakymas buvo skubus, jis turėjo
būti tą pačią dieną pateiktas Specialiųjų tyrimų tarnybai“, -
dėstė K. Jucevičius.
Paklaustas, ar beveik mėnesį eidamas pareigas jis nepatyrė
politikų spaudimo, K. Jucevičius sakė: „Žinokite, kol kas ne“.
VTEK sprendimą turėtų paskelbti vėliau antradienį.
Į VTEK su prašymu svarstyti K. Jucevičiaus elgesį kreipėsi
Seimo Antikorupcijos komisija.
Jai kilo abejonių, ar K. Jucevičius galėjo pasirašyti
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) skirtą raštą, kad FNTT neturi
duomenų apie jo paties nepatikimumą. Toks raštas buvo reikalingas,
kad laikinai FNTT direktoriaus pareigas ėjęs K. Jucevičius būtų
paskirtas nuolatiniam darbui.
Antikorupcijos komisijos teigimu, K. Jucevičius turėjo „aiškų
asmeninį interesą pats apie save parašyti teigiamą išvadą STT,
nuslepiant darbo trūkumus“.
Anot komisijos, dar laikinai vadovaudamas FNTT K. Jucevičius
nuslėpė nuo STT, kad buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl
įslaptintos informacijos administravimo Specialiųjų užduočių
valdybos Operatyvinės veiklos skyriuje. Per jį esą nustatyta, jog
skyriui vadovavęs K. Jucevičius dirbo aplaidžiai, netinkamai atliko
pareigas.
K. Jucevičius FNTT vadovu buvo paskirtas kovo pabaigoje kaip
konkurso į šias pareigas nugalėtojas. Jis buvo vienintelis konkurso
dalyvis.
Tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sprendimą
dėl K. Jucevičiaus priėmė nepaisydamas premjero Andriaus Kubiliaus
raginimo atidėti jo skyrimą - premjeras ragino neskubėti, nes
suabejota pareigūno nepriekaištinga reputacija.
Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė neturinti
faktais paremtos neigiamos informacijos K. Jucevičių.
Seimo Antikorupcijos komisija balandžio pradžioje pasiūlė
K. Jucevičiui skubiai atsistatydinti iš pareigų, o jam to
nepadarius, siūlyta jį atleisti.
Kovą surengtoje spaudos konferencijoje K. Jucevičiaus aiškino,
jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl faktų, o ne dėl jo
asmens.
FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė BNS tąkart
nurodė, jog minėto patikrinimo metu nustatyta, kad „atsakingų
asmenų patraukti tarnybinėn atsakomybėn nebuvo, tikrinimas buvo
nutrauktas“.
Naujasis vidaus reikalų
ministras Artūras Melianas teigia, kad tik oficialiai paskelbus Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos (VTEK) verdiktui dėl galimo Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Kęstučio Jucevičiaus
interesų konflikto bus sprendžiama, kaip elgtis šio pareigūno
atžvilgiu.
„Suprantu tą aktualiją. Aš manau, kad pirmiausia reikia
susipažinti su šios institucijos darbu. O šiaip nesu skubotų
sprendimų šalininkas. Aš manau, kad reikia tinkamai pasirengti,
septynis kartus pamatuoti, ir tik vieną kartą kirpti. Manau, kad yra
galimybė spręsti FNTT priklausomumo arba darbo pobūdžio dalykus,
tačiau iš pradžių reikia susipažinti, turėti politines
konsultacijas su koalicijos partneriais ir po to spręsti“, - kalbėjo
A. Melianas.
Dėstydamas poziciją dėl vasarį atleistų FNTT vadovų
Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado grąžinimo į darbą, jis
sakė, kad tą gali padaryti tik teismai.
„Teisinėje valstybėje tik teisinis kelias yra įmanomas“, -
teigė A. Melianas.