Šiai nuostatai iš esmės buvo pritarta, bet parlamentarams
nepavyko priimti viso Teisėkūros pagrindų įstatymo, nes dalis
Seimo narių nesiregistravo priėmimo procedūrai. Tam, kad įstatymas
būtų priimtas, dėl jo balsuoti turi ne mažiau kaip pusė, tai yra
71 parlamentaras.
Pakeitimui dėl „Valstybės žinių“ priešinęsi socialdemokratai
tvirtino, kad popierinis leidinys labai svarbus yra konstitucinei
šalies sistemai, turi svarbią istorinę reikšmę.
„Konstituciškai popierius yra kur kas patikimesnis nei
elektroninė laikmena. Jūs puikiai žinote, kad „Valstybės žinios“
yra konstituciškai nulemtas reiškinys, kuris egzistuoja, kaip ir…
Pajuokausiu, žinot, Šventasis Raštas irgi galėtų būti
nebespausdinamas, o tik elektroninis jo variantas. Deja, atrodo, kad
Biblijos popierinis variantas išliks amžiams, - antradienį kalbėjo
socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. - Taigi ir „Valstybės žinių“
popierinio varianto buvimas yra nepaprastai svarbus, konstituciškai
motyvuotas, teisiškai ir istoriškai pagrįstas ir turi savo
neįkainojamą kultūrinę, politinę, konstitucinę ir teisinę
vertę.“
Pasak jo, „Valstybės žinios“ turi likti kaip leidinys, kaip
konstitucinis fundamentalus leidinys.
Tuo metu projekto rėmėjai tvirtino, kad teisės aktų skelbimą
perkėlus tik į internetinę erdvę, būtų sutaupyta laiko, lėšų
ir žmogiškųjų išteklių.
Konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, kad iš tiesų
socialdemokratai rūpinasi savo bendražygio Jono Liongino,
vadovaujančio „Valstybės žinioms“, gerove.
„Man žavu klausytis, kaip žmonės atranda argumentų išlaikyti
popierinį variantą, o iš tikrųjų išlaikyti žmogų, kuriuo jie
labai rūpinasi, kuris labai stengiasi visaip lobistiškai daryti
įtaką Seimui, kad išsaugotų tas „Valstybės žinias“. Tai aš
noriu pasakyti, kad jeigu mes taip rūpinamės istorija ir išlikimu,
tai tada ant molio lentelių pradėkime rašyti dantiraščiu. Tikrai,
kaip žinoma, molio lentelės daug geriau išsilaiko nei popierius“, -
ironizavo K.Masiulis.
„Ginate tuos, kurie pardavinėja teisinę informaciją“, -
tvirtino „darbietė“ Loreta Graužinienė.
Antradienį Seimas balsuodamas pastraipsniui pritarė Teisėkūros
pagrindų įstatymui, kuriame numatyta, kad „norminis teisės aktas
įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų
registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė
įsigaliojimo data“.
Projekte taip pat rašoma, kad galiojančiuose teisės aktuose
nustatytas įpareigojimas skelbti informaciją leidinio „Valstybės
žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ reiškia įpareigojimą
tą informaciją skelbti atitinkamo subjekto interneto svetainėje,
jei teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Teisės aktai, kurie buvo pateikti „Valstybės žinių“
redakcijai, bet nepaskelbti iki šio įstatymo įsigaliojimo - 2013
metų kovo 1 dienos - ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio
įstatymo įsigaliojimo turės būti įregistruojami ir paskelbiami
Teisės aktų registre.
Dabar visus priimtus teisės aktus, kitą informaciją, įvairius
pranešimus privaloma skelbti „Valstybės žiniose“ ir jo priede
„Informaciniai pranešimai“. „Valstybės žinias“ leidžia valstybės
įmonė Seimo leidykla „Valstybės žinios“.