Sužinojo, kai reikėjo
„Mes sužinojome po Lietuvos banko valdybos sprendimo skelbti moratoriumą, nušalinti banko vadovybę, paskirti laikiną administratorių ir siūlyti Vyriausybei nacionalizuoti banką. Tai buvo lapkričio 16-oji, turbūt po 15 valandos“, - sakė premjeras Seime, paklaustas, kada pirmą kartą išgirdo apie "Snoro" finansinės problemas. Trečiadienį jis liudijo „Snoro“ bankrotą tiriančiai parlamento komisijai.
Paklausta to paties klausimo, taip pat „Snoro“ komisijai trečiadienį liudijusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė kalbėjo atsargiau.
„O kas, jūsų nuomone, yra finansinė problema? Šitas mano atsakymas gali privesti prie išvedžiojimų, nežinia ko. Nesuprasdama klausimo turinio bijau, kad nelabai turiu ką atsakyti. Bet apie tai, kad Lietuvos bankas siūlys Vyriausybei perimti banko akcijas visuomenės poreikiams sužinojau lapkričio 16 dieną“, - sakė ministrė.
Lietuvos banko pranešimas apie sustabdytą „Snoro“ veiklą pasirodė lapkričio 16 dieną, 15 val. 51 minutė.
Išsyk po to, 16 val., Vyriausybėje prasidėjo premjero sušauktas neeilinis posėdis. Valandą trukusiame posėdyje buvo nuspręsta pritarti Lietuvos bankui ir „Snorą“ nacionalizuoti.
Seimo komisija aiškinsis, ką Lietuvos banko valdyba žinojo apie "Snorą"
Dabartinis Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Mindaugas Leika tvirtino, kad jo departamentas jau 2009-aisiais žinojo, kad „Snoras“ turbūt yra nemokus. Apie įtarimus buvo pranešta Lietuvos banko valdybai, sakė jis.
Pasak M. Leikos, valdybai perduoti įtarimai buvo ištirti tik po to, kai 2011-ųjų gegužę Lietuvos banko valdytoją Reinoldijų Šarkiną pakeitė Vitas Vasiliauskas.
I. Šimonytė apie M. Leikos informaciją sakė nežinojusi. „Nežinau, ką ponas Leika ir kada informavo 2009 metais ar kokiais kitais metais. Apie situaciją, kuri reikalavo Vyriausybės sprendimo, aš buvau informuota lapkričio 16 dieną“, - kalbėjo ministrė.
Po M. Leikos liudijimo "Snoro" veiklą tirianti komisija apie jį raštu pasiteiravo Lietuvos banko daugiau informacijos. Gavusi atsakymą bei išgirdusi A. Kubiliaus ir I. Šimonytės liudijimus, komisija nusprendė kitą savaitę skubiai pakviesti ankstesnės sudėties Lietuvos banko valdybos narius.
"Gautos Lietuvos banko raštiškos informacijos pagrindu ir premjero bei finansų ministrės pasisakymų pasekoje mes į sekantį posėdį kviečiame Lietuvos banko valdys narius Darių Petrauską ir Vaidievutį Gerulavičių. Mes turime jų paklausti apie situaciją banke "Snoras", apie tai, kokią informaciją jie turėjo, kokios diskusijos vyko Lietuvos banko valdybos lygmenyje, kaip ir kada buvo informuojami valstybės vadovai apie tą situaciją. Komisijai pasirodė, kad gautos informacijos pagrindu būtina išklausyti ir tos valdybos narius", - sakė komisijos vadovas Valentinas Mazuronis.
Gali būti, kad į šį posėdį bus pakviesta ir Lietuvos banke nebedirbanti buvusi jo valdybos narė Ramunė Zabulėnienė, tikslino V. Mazuronis. Dar sykį į komisiją kviesti R. Šarkino kol kas neketinama, sakė jis.
Lietuvos banko veikla: premjeras mato galimybes siekti tobulumo, ministrė gailisi galimo neveiklumo
Premjeras sakė, kad parlamentinei komisijai liudijo, kad Lietuvoje komercinių bankų priežiūra, kurią vykdo Lietuvos bankas, yra „nebloga“. „Aišku, visada galima siekti tobulinimo“, - sakė premjeras.
„Kaip parodė visa situacija, „Snoro“ akcininkų galimai nusikalstamų veiksmų sukelta problema yra individuali, kurią galbūt ir pačiam Lietuvos bankui nebuvo lengva pastebėti. Kaip rodo kitų šalių patirtis, garsioji JAV Madoffo istorija, net su tokia sofistikuota ir išplėtota bankų priežiūros sistema kaip JAV, gerus 20 metų toks didelės apimties sukčiavimas nebuvo pastebėtas“, - teigė premjeras.
Finansų ministrė Lietuvos banko darbą vertinti atsisakė, tik gailėjosi, kad, jei „Snoro“ problemas buvo galimą spręsti anksčiau, tai nebuvo padaryta.
„Nenoriu vertinti ir nevertinsiu, - apie Lietuvos banko darbą kalbėjo ministrė. - Galiu vertinti situaciją, kurią teko spręsti man dirbant Finansų ministerijoje. Man tikrai labai gaila, kad atsitiko taip, kad jei iš tikrųjų tie procesai tikrai tęsėsi ilgesnį laiką, kad tai nebuvo sureguliuota anksčiau. Negaliu pasakyti, kas, kuriame etape, ką turėjo žinoti ir kokius siūlymus teikti, nes tai išimtinai Lietuvos banko prerogatyva“.
A. Kubilius: "Snoro" krizė suvaldyta
A. Kubilius įvertino, kad „Snoro“ bankroto krizė buvo suvaldyta efektyviai. „Krizė Lietuvos banko, Vyriausybės ir Seimo dėka buvo suvaldyta tikrai efektyviai, apdraustų indėlininkų interesai buvo apsaugoti. Tai nebuvo paprasta ir lengva, tam reikėjo sutelkti 4 mlrd. litų lėšų, bet tai buvo padaryta.
Kaip rodo antradienį įvykęs sėkmingas Finansų ministerijos realizuotas 400 mln. eurų pasiskolinimas tarptautinėse rinkose, tarptautinės rinkos po nepilnų pusės metų situaciją vertina Lietuvoje kaip labai neblogą, nes skolinimo palūkanos grįžo į 2007-2008 metų lygį“, - tvirtino jis.