Prieš prezidentės veto balsavo trys komitete dirbantys
konservatoriai - Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra pripažinusi,
jog vieningos pozicijos dėl Atliekų įstatymo frakcijoje nėra,
tačiau ji norėtų, kad parlamentarai įsiklausytų į prezidentės
veto.
Šalies vadovė perspėja, kad Seimo priimtos ir jos vetuotos
pataisos atvertų kelią Regioninių atliekų tvarkymo centrų
privatizavimui ir monopolio įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų
tvarkymo versle.
Tuo tarpu Aplinkos komitete prezidentės veto pristatę
prezidentūros atstovai patys buvo apkaltinti monopolininkų
gynimu. “Tam tikrų grupuočių interesų gynimu“, - po komiteto
posėdžio BNS sakė prezidentės veto parėmęs liberalcentristas
Andrius Burba, kuris mano, kad Seimo priimtų pataisų įgyvendinimas
brangiai kainuos.
Parlamentaras sako, kad kainų augimą ypač lemtų atliekų
rūšiavimo linijų įsigijimas: „Žinoma, galėtų būti kiekvienoje
savivaldybėje įmonės, kurios rūšiuotų atliekas, bet tie
mechanizmai atsipirktų per 10 metų“.
Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė prezidentės Dalios
Grybauskaitės siūlymams dėl Atliekų tvarkymo įstatymo. Ministrų
kabinetas siūlo Seimui pakartotinai svarstyti Atliekų tvarkymo
įstatymo pataisas. Prezidentės nuomonei pritarė ir Aplinkos
ministerija. Vyriausybės teigimu, Aplinkosaugos organizacijų ir
ekspertų vertinimais, dėl siūlomų įstatymo nuostatų atliekų
tvarkymo paslaugos kaina labai padidėtų.
Šalies vadovė, grąžindama Seimui iš naujo svarstyti pataisas
perspėjo, kad jos atveria kelią regioninių atliekų tvarkymo
centrų privatizavimui ir monopolio įsigalėjimui atliekų bei
sąvartynų tvarkymo versle. Tuo tarpu kai kurie Seimo Aplinkos
apsaugos komiteto, kuriame pataisos buvo svarstomos beveik trejus
metus, nariai sako, kad šalies vadovė dėl pataisų žalos buvusi
suklaidinta.
Seimas kovo viduryje priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo
pataisas, leidusias gyventojams rinktis, kaip mokėti už atliekų
sutvarkymą - rinkliavą ar mokesčius pagal sutartis su
savivaldybėmis. Savivaldybės, nustatydamos atliekų tvarkymo
paslaugų kainą, būtų turėjusios atsižvelgti į keturis
kriterijus: į atliekų turėtojų, gyvenančių viename name,
skaičių, į nekilnojamojo turto paskirtį ar jo naudojimo
intensyvumą, taip pat į mišrių bei biologiškai skaidžių
atliekų kiekį.
Pagal Seimo statutą, šalies vadovui vetavus įstatymą Seimas
balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš
naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
Nutarus įstatymą svarstyti iš naujo, grąžinto įstatymo
priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be
pakeitimų, jam priimti tokiu atveju reikia ne mažiau kaip 71 balso.
Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimamas, balsuojama, ar priimti
įstatymą su visomis prezidento teikiamomis pataisomis ir
papildymais, tokiu atveju pakanka paprastos balsų daugumos.
Į Seimo plenarinių posėdžių salę įstatymas balsavimui dėl
priėmimo turėtų grįžti ketvirtadienį.
