„Ataskaitos identiškos, skiriasi vienu sakiniu. (...) Vienoje parašyta, kad nudeginant trinkelių paviršių atvira ugnimi yra padidinamas plytelių pažeidžiamumas, jautrumas atmosferos poveikiams. Kitoje išvadoje yra tas pats sakinys, tačiau yra dar vienas punktas. Jis skamba taip: „Bendra išvada: granito ir bazalto trinkelės tenkina šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančius standartų ir normatyvų reikalavimus stiprumui, atsparumui šalčiui ir dėvėjimuisi“, - trečiadienį Seime tvirtino Artūras Zuokas, mojuodamas segtuvais, kuriuose, jo teigimu, yra abu tyrimais.
Pasak jo, ant abejų išvadų yra ta pati data – 2005 metų vasario 7 diena, taip pat tų pačių VGTU ekspertų parašai. Pasak A. Zuoko, išvadas pasirašė profesorius Kirvaitis, ekspertai Karžauskas, Čigas, Laurinavičius.
Šį tyrimą atlikti užsakė techninę Gedimino prospekto remonto projekto priežiūrą atlikusi įmonė „Vilniaus kapitalinė statyba“, užsakymą pasirašė įmonės direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas, sakė A. Zuokas.
„Vienu atveju jie visiškai išteisina projekte esančius dalyvius, kitu – buvo galima 2005 metais sureaguoti ir patikslinti plytelių specifikaciją. Nežinome, kada atsirado ataskaitos, kodėl jos vienodos. Tai turėtų atsakyti teisėsauga“, - kalbėjo miesto meras.
Sostinės prestižinio prospekto rekonstrukcija vyko 2002-2008 metais, ji biudžetui kainavo apie 100 mln. litų. Pernai VGTU ekspertai paskelbė, kad naudotos plytelės yra neatsparios šalčiui. Pasak jų, antrojo ir trečiojo etapo metu klotos plytelės jau aptrupėjusios, ypač nukentėjo antrojo etapo metu klotos plytelės.
Plyteles klojusios įmonės „Luidas“ vadovas Algimantas Ulickas tvirtino, jog plytelės trupa dėl to, kad užsakovas liepė jas apdirbti ugnimi, dėl to tapo neatsparios lietuviškam šalčiui, taip pat ir netinkama grindinio priežiūra.
Savivaldybės užsakymu teismo ekspertas Sigitas Mitkus yra pateikęs išvadą, jog pirmojo ir antrojo prospekto rekonstrukcijos etapo užduotyje nebuvo nurodyta, kad plytelės turi būti atsparios šalčiui.
„Santykiai tarp Vilniaus kapitalinės statybos ir rangovo yra ta problema, kurią mes dabar aiškinamės. Yra dvi ataskaitos 2005 metų, pagal tą patį užsakymą. Užsakyta „Vilniaus kapitalinės statybos“. Užsakytos dvi ataskaitos: viena naudinga rangovui, kita miestui. Kuriuo dokumentu reikėtų vadovautis? Vieną jų trauks rangovas ir tie, kurie vykdė statinio priežiūrą
Vakar kreipėmės į Generalinę prokuratūrą kad paaiškinti, kuri yra klastota, kada atsirado ir išvis kodėl atsirado“, - sakė A. Zuokas Seimo Antikorupcijos komisijai.
„Išvados nuo savivaldybės buvo nuslėptos. Jų nesvarstėme savivaldybėje. Jos tikrai svarbios, bet jos nugulė techninės priežiūros vykdytojo stalčiuje.
Vieną išvadą mums rangovas atsiuntė kaip kopiją, o po to archyve radome abi.
Užsakovai, motyvuodami išvada, kuri naudingesnė jiems, atsisako atsakomybės, nes jie buvo informavę tariamai tuo metu, kad plytelių problema yra ta, kad jos nudegintu paviršiumi, kad nebūtų slidžios“, - sakė A. Zuokas.
Meras tvirtino, kad blogos yra iš esmės tik plytelės, kurios buvo paklotos trečiojo ir paskutiniojo rekosntrukcijos etapo metu. Šiame etape sostinės prestižinė gatvė buvo perdaryta tarp Lukiškių aikštės ir Seimo rūmų.
„Problema dėl trečio etapo vyksta todėl, naudotos medžiagos parametrai neatitinka, ką pirkome. Medžiaga buvo aprašyta labai tiksliai. Taip buvo ir Rotušės aikštėje: užsakėme raudoną granitą, ekspertizė patvirtino, kad buvo raudonas granitas. Dabar ekspertai pateikė išvada, kad tai ne granitas, o smiltainis. Rangovas sutiko su pretenzija, perkėlė ją tiekėjui, viskas bus pakeista jų sąskaita“, - tvirtino meras.
Pats S. Šriūbėnas trečiadienį neneigė, kad galėjo užsakyti VGTU išvadas, tačiau tvirtino jų neregėjęs.
Jis Antikorupcijos komisijai bei žurnalistams rodė, kaip jis sakė, per pastarąsias dienas iš įvairių vietų surinktą dokumentų kopijų rinkinį. Tarp jų yra trys VGTU tyrimai, atlikti 2003, 2004 bei 2010 metais.
„Jei aš užsakiau, tai labai gerai. Vadinasi, rūpinausi, kad Vilniaus Gedimino technikos univesitetas padarytų tyrimus. Ar čia blogai? (...) Tikrai, garbės žodis, aš tų išvadų net nematęs. Tai, ką gavau, aš čia įsegiau“, - sakė S. Šriūbėnas.
„2005 metų išvadų neturiu, nes neturiu išvis jokių dokumentų. Kiek susiradau, tai iš rangovo, užsakovo, buvusios darbovietės, ką kas galėjo pateikti. (...) Išeidamas iš Vilniaus kapitalo statybos nepasiėmiau nė vieno popieriuko. (...) Aš nežinau apie tas VGTU išvadas. Aš rodau, ką turiu. Turiu 2004 metų raštą „Vilniaus plano“, kad visos plytelės atitinka reikalavimus. Nė vienoje užduotyje nėra atsparumo šalčiui“, - sakė S. Šriūbėnas.
Apdirbti plyteles ugnimi numatyta rekonstrukcijos projekte, kurį pasirašė „Vilniaus planas“, sakė jis. Taip apdirbtos plytelės yra mažiau slidžios.
S. Šriūbėnas žurnalistams tvirtino, jog šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė labiausiai rūpinasi trečiojo rekonstrukcijos etapo problemomis, nes jis pasirašė pirkimo sutartį, nors jos rengime nedalyvavo. Esą tuometinis meras A. Zuokas išleido jo viršininką atostogų, todėl pasirašyti teko S. Šriūbėnui.