Dar gerai, kad Lietuvos policijos departamentas suskubo ištaisyti padėtį ir nepraėjus nė trims dienoms reagavo į klaidingą oficialios Europos Sąjungos tyrimų agentūros pranešimą. Paaiškėjo, kad „Eurostat“ žiauriai klysta. Staiga vietoj 7,8 nužudymo per metus sostinėje 100 tūkstančių gyventojų liko tik 5,85 nužudymo. Jaučiate skirtumą?
Policininkai Lietuvos sostinę išvadavo nuo dviejų mums primestų statistinių lavonų, o pagal duomenis bent jau pralenkėme naujuosius skandinavus iš Talino. Kitaip ir būti negalėjo. Jei tie „Eurostat“ duomenys būtų teisingi, kaip tuomet reikėtų jaustis Vilniui ir jame gyvenantiems šių skaičių kūrėjams, įvairiausio plauko buduliams? Imtų dar girtis, kad Vilnius kaip koks Niujorko rajonas Bronksas ar Londono Brikstonas priklauso jų gaujai ir anie gali šiame mieste elgtis dar laisviau ir atviriau nei dabar.
Nors ir dabar tie skaičiai tik parodo teisingumo struktūrų silpnumą, prevencijos nebuvimą ir gan aiškų nusikaltėlių dominavimą. Sutikite, nors tai tik skaičiai, bet interpretuojami jie yra dvejopai: A - tai tik skaičiai; B - tai policijos prasto darbo rezultatas ir Vilniaus, kaip nesaugaus miesto įvaizdžio skleidimas.
Pirmi neteisingi „Eurostat“ agentūros skaičiai galėjo būti didžiausių įžeidimų miesto istorijoje sąraše. Čia iš tos serijos, kai koks užsienietis paklaustas, kas yra Lietuvos sostinė, atsako: Ryga, miestas prie Baltijos. Pirma susidariusi klaidinga nuomonė galėjo visą miesto pasaulinę reklaminę kampaniją pradanginti šuniui ant uodegos. Kam tada Vilniaus miesto meras su šarvuočiu ne vietoje stovinčius traiškė ir šalies sostinę garsino kaip vietą, kur nesitaikstoma su viešos erdvės taisyklių laužytojais?
Ne veltui Vilnius 2014 metais bando tapti pasaulio knygų sostine. Ir jei ta nesaugiausio Europos miesto etiketė būtų prilipusi iš karto – visas „piaras“ būtų nuėjęs tiesiai arkliui į užpakalį.
O gal ir nuėjo. Gal tas Lietuvos policijos skaičių pakoregavimas – tik dar vienas pliuso užsidėjimas reikalingų padaryti darbų sąraše. „Eurostat“ jau išplatino pranešimą ir tas europietis, kurį jį skaitė tikrai, kad nesigilins į kažkokios šalies policininkų atsaką. Juk pirmo įspūdžio iš antro karto nepadarysi.
O kas, jei tas miesto saugumo jausmas dirbtinas ir tie skaičiai yra tik žiedeliai, palyginus prieš baltarusių sėjamas uogas. Sakote, Vilnius saugus miestas ir investicija į nekilnojamą turtą unikalų senamiestį turinčiame mieste yra perspektyvu? Gal taip ir bus, jei baltarusiai vos per pusšimtį kilometrų nuo Vilniaus šalia Astravo nepasistatys atominės elektrinės, nors panašu, jog scenarijus „prigauk kaimyną“ aniems klostosi palankiai.
Baltarusija teigia, kad baigia derybas su tarptautinės branduolinės energetikos vadovais ir greitai pradės kloti didelės laikrodinės bombos pamatus. Gal bus saugu? Juk dabar ne 1986 -ieji, ne Černobylio laikai ir nėra ko čia baimintis dėl menkniekių? Kada būtų saugiau: ar gyvenant vienoje nesaugiausių Europos sostinių, ar savo pašonėje turint snaudžiantį monstrą? Ir kas tie keli „Eurostat“ skaičiukai prieš dviejų atominių reaktorių elektrinę?
Statistinius skaičius galima pakoreguoti, o va atominės elektrinės - pastatytos atominės – iš vietos nepajudinsi. Nors Vilnius dar ilgokai nebus panašus į Valensiją ar kokį Stambulą - jų miestų gyventojai blogą energiją išlieja sportuodami – visada yra galimybių gerinti socialinį gyvenimą.
Europoje kiekvienais metais yra išrenkamas sportiškiausias miestas. Į juos pretenduoja kandidatai, kurie per metus surengia apie šimtą masinio sporto renginių. Įsivaizduokite, jei tiek sporto renginių per metus vyktų Vilniuje. Praktiškai nebelieka laiko ir jėgų kada daryti piktus darbus. Bet dabar šiam reikalui išvystyti yra viena maža problema. Mieste nėra normalios vietos, kur nemokamai būtų galima sportuoti. Daugeliui žmonių sporto klubai per brangus. Be net ir esančių trūksta, o mankštintis viešose vietose – velniškai nemalonu.
Bepigu klaipėdiečiams. Jie turi Pajūrį ir visą Smiltynę, kur gali aktyviai leisti laisvalaikį, o va, Vilnius jaučiasi suspaustas ir uždusintas. Vingio parkas? Šiltomis ir saulėtomis pavasario dienomis ši vieta panaši į „Akropolį“ po atviru dangumi Tiek žmonių, kad visą orą iškvėpuoti gali. Neries krantinė ir centras? Ties apleistais Neries krantais koją nusilauši, o miesto centras skirtas ne aktyviai, o pasyviai veiklai. Ir apskritai, Vilniui sporto paslaugų sferoje dar toli iki normalaus Europos didmiesčio.
Gerai, kad bent nemokamos Tai Či treniruotės vyksta, yra Vilniaus bėgimo maratonas ar dviračių varžybos ir ... viskas. Tiek įsimintinų kasmetinių masinių sportinių renginių mėgėjams. Nėra ko norėti, kad Geležinio vilko miestas yra vienas nesaugiausių Europoje. Juk nesportuojančioje visuomenėje įvairiausiomis, tame tarpe ir psichinėmis, ligomis sergama dažniau.