„Lietuvos nedalyvavimas kuriant bendrą strategiją kažkiek susilpnina mūsų poziciją, kadangi šio regiono šalys yra NATO pasienyje, todėl turi bendrus tikslus. Pirmiausiai, privalome siekti,
kad pavojaus atveju Aljansas automatiškai imtųsi veiksmų, išplaukiančių iš 5 straipsnio“, - sakė dienraščiui „Rzeczpospolita“ Marekas Nowakowskis.
Lenkijos prezidentūros atstovai sako, kad sunkumai susiję su „lietuvių taktika“.
„Visi NATO uždaviniai turi būti priimami ir realizuojami taip,
kad nesusilpnėtų jos pagrindinė funkcija, kokia yra jos gynybinė
galimybė, ypač tai svarbu dabar, kai JAV perkelia savo susidomėjimo
strateginį svorį iš Europos į Aziją ir Ramiojo vandenyno
regioną“, - teigė dienraščiui Lenkijos prezidento nacionalinio
saugumo biuro vadovas generolas Stanislawas Kozejus.
Jo nuomone, Lietuva, kuri ignoravo viršūnių susitikimą
Varšuvoje, taip pat pritaria šiam tikslui. „Nėra konflikto su
Lietuva. Sunkumai greičiau siejasi su lietuvių taktika dėl
pokalbių būdo apie šiuos tikslus ir jų siekimą Aljanso
susitikime“, - teigia S. Kozejus.
Prezidentūros atsakymas
NATO šalių saugumo klausimai
bus galutinai patvirtinti Aljanso viršūnių susitikime Čikagoje, o
ne Varšuvoje, trečiadienį pareiškė prezidentės Dalios
Grybauskaitės tarnyba.
„NATO šalių saugumo klausimai priimami visų 28 šalių narių
sutarimu. Kaip tik šiandien tokie sprendimai numatomi Briuselyje,
NATO būstinėje vykstančiame užsienio reikalų ir krašto apsaugos
ministrų susitikime. Priimti sprendimai galutinai bus patvirtinti
NATO viršūnių susitikime Čikagoje, o ne Varšuvoje“, -
BNS atsiųstame komentare teigė prezidentės spaudos tarnyba.
Ruošia pareiškimą
Po susitikimo su Baltijos šalių vadovais, į kurį atvyko
Latvijos ir Estijos prezidentai, Lenkija inicijuoja ir bendrą
Vyšegrado pareiškimą.
Pasak „Rzeczpospolitos“, Lenkija, Čekija,
Slovakija ir Vengrija kreipsis į JAV su prašymu išsaugoti savo
dalyvavimą Europos saugume, o Europos sąjungininkus – ryžtingai
stiprinti savo gynybines galias.
„NATO, kuris siejasi glaudžiais ryšiais tarp Šiaurės Amerikos
ir Europos, pasireiškiančiais kolektyvinės gynybos pamatais,
išliks mūsų saugumo garantas”, - rašoma deklaracijoje, kurios
ištraukas skelbia “Rzeczpospolita”.
Vyšegrado grupės nuomone, apie Aljanso patikimumą ir jo
gynybines galias pirmiausiai liudys NATO greitojo reagavimo pajėgos.
Todėl dokumento autoriai kviečia, jog ateinančių metų manevrai
„Steadfast Jazz“ Lenkijoje ir Baltijos šalyse vyktų dalyvaujant
visoms greitojo reagavimo pajėgoms ir naudojant kovinę amuniciją.
Deklaracija, pavadinta “Atsakomybė už stiprų NATO”, bus
paskelbta per ES užsienio reikalų ir NATO gynybos ministrų
susitikimą Briuselyje.