Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuomone, teisėja būdama viešu asmeniu privalo laikytis didesnių reikalavimų ir privačiame gyvenime: teisėja pasisakė prieš antstolę, prieš teismo sprendimo vykdymą, todėl konstatuota, kad teisėja pažeidė etiką.
N. Venckienės pasiaiškinimas, kad jos kalbos nieko bendro neturi su teisėjos darbu, Komisijos neįtikino. „Teisėjas neturi sau to leisti, o savo privataus gyvenimo klausimus privalo spręsti ne viešai“, - po posėdžio žurnalistams sakė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas.
Antstolių rūmai prašė įvertinti N. Venckienės raginimus persekioti teismo sprendimą bandančią įvykdyti antstolę Sonatą Vaicekauskienę. Pernai gruodžio 28 d., po susirinkimo Kauno miesto vaiko teisių tarnyboje, kurioje buvo svarstoma, kaip įvykdyti teismo sprendimą ir perduoti mažametę jos mamai, namo grįžusi N. Venckienė kreipėsi į minią ir susirinkusius žurnalistus bei paragino juos sužinoti S. Vaicekauskienės namų adresą, ją sekti ir filmuoti.
N. Venckienė aiškino, kad antstolė ją verčią meluoti dukterėčiai, taip pat prašė jos susitarti su žurnalistais, kad šie nefilmuotų ir netrikdytų mažametės.
„S. Vaicekauskienė labai prašė žurnalistų, kad jūs mano namo nefilmuotumėte, kad niekas nematytų to momento, kai mergaitė bus prievarta imama. Žurnalistai, sužinokite S. Vaicekauskienės namų adresą, sužinokite, kur ji dirba ir ją nuo ryto iki vakaro filmuokite. Ji tokį prašymą pareiškė“, - žurnalistų būriui sakė N. Venckienė.
S. Vaicekauskienė neigė, kad tokia kalba buvo. Anot jos, ji Kauno apygardos teismo teisėjos prašė vienintelio dalyko – susitarti su žurnalistais, kad šie nefilmuotų tos akimirkos, kai ji ateis vykdyti teismo sprendimo, kai mergaitė bus paimama iš globėjos namų.
Antstolių rūmai N. Venckienės žodžius įvertino kaip raginimą nevykdyti teismo sprendimo, spaudimą antstoliams bei visai antstolių institucijai. „Teisėjos pasisakymai komplikuoja sprendimo vykdymą, daro spaudimą antstoliams, griauna pasitikėjimą visa antstolių institucija“, - rašoma Lietuos antstolių rūmų skunde.
Pati N. Venckienė neprisipažino savo pasisakymais pažeidusi teisėjo etiką. Esą ji nieko netinkamo nekalbėjo, jos pasisakymai neturi nieko bendro su teisėjo veikla.
Kovo 28 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisija N. Venckienei iškėlė drausmės bylą dėl jos elgesio Garliavos šeimos klinikoje. Ši byla dar neišnagrinėta.
Anksčiau Kauno apygardos teismo teisėjai dėl jos įžeidžiančių pasisakymų buvo iškeltos dvi drausmės bylos. Dar dviem atvejais jas kelti atsisakyta, nors ir buvo konstatuota, kad teisėjos elgesys nesiderina su teisėjų etika.
Po antrosios drausmės bylos išnagrinėjimo Teisėjų garbės teismas pasiūlė N. Venckienę atleisti iš pareigų, tačiau šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė tai padaryti. Byla nagrinėta iš naujo, teisėjai skirtas griežtas papeikimas.
Kauno apygardos teismo teisėja tokį Teisėjų garbės teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet šis jos skundo netenkino.
Pirmojoje drausmės byloje N. Venckienei skirtas papeikimas, vėliau, teismo sprendimu, buvo pakeistas į pastabą.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra gavusi daugiau skundų dėl teismo sprendimo nevykdančios Kauno apygardos teismo teisėjos elgesio. Ją teisėjų etikos sargams yra apskundusi dukters neatgaunanti Laimutė Stankūnaitė ir jos advokatas Gintaras Černiauskas.
Jų skundai greičiausiai bus nagrinėjami jau kitame Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdyje.
N. Venckienei ir jos šalininkams Teisėjų garbės teismas, matyt, yra lyg keiksmažodis.
Jų įkurtos partijos „Drąsos kelias“ programoje skelbiama, kad Teisėjų garbės teismas turi būti panaikintas, nes jis „yra tik susidorojimo įrankis prieš privilegijuotoms kastoms neįtikusius teisėjus“.