Pirmadienį į Anderso Behringo Breiviko teismą susirinko nemažai nuo jo nukentėjusių žmonių. Jie tikėjosi, kad pagaliau gaus atsakymą į kankinantį klausimą: „Kodėl?“
Tačiau kai kurie teismo salės duris jau antrą teismo dieną užtrenkė visam laikui. „Aš nenoriu būti viso šito dalimi“, - su gumulu gerklėje pareiškė vienas žudynes Utiojos saloje išgyvenęs jaunuolis.
Iš tiesų, keletą dienų iš eilės atidžiai stebint šį teismo procesą susidarė toks įspūdis: įmitęs Kristaus amžiaus jaunuolis – tai kankinys superherojus, o jo aukos – kažkokia nematoma masė, nutrenkta teismo salėje, už neperšaunamo stiklo sienos. Neduok Dieve, kas nors pasikėsins į A. B. Breiviką.
A. B. Breivikas šiomis dienomis gauna tiek malonaus dėmesio, kiek tikriausiai pats negalėjo įsivaizduoti. Jam juokinga. Jis neslepia, kad po žudynių pernai liepą nesitikėjo likti gyvas. O gavo tarptautinio lygio šventę, kurioje jis dar ir gauna progos pavadovauti paradui.
Taip, Norvegija gali didžiuotis elitine demokratija ir sugebėjimu išlikti ramiais ir humaniškais net ir baisios tragedijos akivaizdoje. Tačiau A. B. Breiviko atveju mes išvydome ir kitą tos demokratijos pusę. Tą su kuria šiandien reikia gyventi žmonėms, pernai vieną gražų liepos vakarą sulaukusiem stingdančios žinios: tavo mylimiausias žmogus - nužudytas.
Šiandien žudikas - tarsi pasaulinio garso žvaigždė. Jį rodo per televiziją, spausdina ant laikraščių viršelių.
Jam spaudžia ranką. Nes toks etiketas. Šypsosi. Nes reikia būti politiškai korektiškiems. Leidžia kalbėti, kiek tik jis nori. Nes Norvegijoje – demokratija.
Tik dėl Jo Didenybės buvo įrengta nauja, 200 žmonių talpinanti teismo salė. Visas procesas Norvegijos mokesčių mokėtojams kainuos 12 milijonų eurų.
A. B. Breivikas teismo metu norėjo gražiai atrodyti. Jis nori? Bus! Policija nuvažiavo į žudiko namus ir atvežė jam kostiumą, marškinius.
Plaukų priežiūros priemonių negavusi jo šukuosena tikrai neišsilaikytų visą dieną tokia glotni.
Jo advokatas Geiras Lippestadas sako, kad tai, jog A. B. Breivikas į teismą atvežamas išsidailinęs – visiškai normalu. Suprask, teisme žmogus su kostiumu, marškiniais ir kaklaraiščiu – tai įprasta Norvegijoje.
Pasak advokato, žudikas norėjo teisme dėvėti savo uniformą, bet buvo nuspręsta neleisti. Kodėl apskritai svarstomi kažkokio iškrypėlio, dėl idėjos nužudžiusio dešimtis vaikų, norai? Taip, tai demokratija. Taip, jis turi teisę būti išgirstas, kaip ir bet kuris kitas žmogus.
G. Lippestadas pridūrė, kad apsivilkdamas eilutę A. B. Breivikas taip esą rodo pagarbą teismui.
Vis dėlto, advokatas nesugebėjo atsakyti, kaip, būdamas toks pagarbus, A. B. Breivikas vieną kartą leido sau neatsistoti, kai visa salė pakilo nuo kėdžių, iš salės išeinant teisėjams.
Monstro norų buvo paisoma ir antradienį, kai jam buvo suteikta tribūna, kad paaiškintų savo nusikaltimų motyvus. Jam buvo skirta 30 minučių. Tačiau ekstremistas karščiuojančiomis akimis nesikuklino visą valandą ar ilgiau dėstyti savo ideologijos pagrindų.
Jis tikriausiai mėgavosi, galėdamas spjauti į veidus susirinkusiems nukentėjusiesiems, pasakydamas, kad jeigu turėtų galimybę, paauglių žudynes vėl pakartotų. „Man tai būtų didžiausia garbė“, - pridūrė.
Jį keletą kartų pertraukė pirmininkaujanti teisėja, ragindama trumpinti savo kalbą. Tą patį padarė ir aukų artimiesiems atstovaujanti teisininkė. Ir ką? A. B. Breivikas pagrasino išvis nieko nekalbėti ir sėkmingai užčiaupė visus prieštaravimus.
Tiesa, jis pats mielaširdingai sutiko kiek sutrumpinti kalbą, atsižvelgdamas į aukų jausmus. Tikriausiai aukų artimieji turėjo pajusti dėkingumą?
To paties antradienio rytą teisme įvyko incidentas. Teisėjai paskubomis, tarsi nusigandę, pasišalino apsvarstyti vieno iš teisėjų nešališkumo. Koks nemalonumas! Pasirodo, teisėjo suole sėdėjo asmuo, kuris pernai liepą, iškart po A. B. Breiviko surengtos masinės egzekucijos, savo „Facebook“ profilyje parašė, kad labiausiai tinkama šiam žudikui bausmė – mirtis.
Teisėjas buvo nušalintas. Pirmininkaujanti teisėja nurodė priežastį: šis teisėjas gali būti šališkas. O kiti teisėjai – nešališki ir objektyvūs? Apie kokį nešališkumą kalbam, kai yra teisiamas asmuo, vertas vadinti visuomenės priešu?
A. B. Breivikas buvo labai patenkintas šituo incidentu. Kai apie tai buvo pranešta, net suprunkštė sėdėdamas savo suole. Šypseną jis tramdo dažnai. Ko gero, toks absurdo teatras keltų šypseną daugeliui, jeigu už jo neslypėtų 77 prarastos žmonių gyvybės.
Tokia yra Norvegijos demokratija. Bet ar tai demokratija žmonėms, kurie gyvena pagal įstatymus ir laikydamiesi moralės principų? Ar tai demokratija nusikaltėliams, kurie gali joje tarpti?
Atsakysite, tai demokratija visiems.
Bet ar tikrai demokratija turi leisti šiam karštlige sergančiam vienišiui prieš kameras saliutuoti Hitlerio stiliumi?
Ko verta santvarka, kai normalūs žmonės turi slėpti savo mintis, o žiaurus žudikas, kurio nenormalumas, beje, nėra įrodytas, gali viso pasaulio akivaizdoje dergtis, aiškindamas, kad, jeigu galėtų, žudynes dar kartą pakartotų?
Kodėl „teisioji“ visuomenės dalis teisme paklusniai vykdo A. B. Breiviko norus ir elgiasi su juo nepriekaištingai pagal etiketą? Ar tai ne skaudi nukentėjusiųjų išdavystė?
A. B. Breivikas antradienį pareiškė, kad Norvegija jį nuvylė. Matote, jis visą gyvenimą jautėsi čia kaip kalėjime, nes negalėjo laisvai reikšti savo įsitikinimų. Panašu, kad Norvegija iš visų jėgų stengiasi pasitaisyti, kad tik taptų jam mielesnė. Ar ji po šio televizinio šou vis dar bus miela A. B. Breiviko aukoms? Tūkstančiams kitų norvegų?
Jeigu gynybai pavyks įrodyti, kad jis psichiškai sveikas, šis vienišius sės į kokį nors patogumais ir humaniškomis sąlygomis garsėjantį Norvegijos kalėjimą, kuriame galės susirasti draugų ir nevaržomai dalintis savo idėjomis. Jam tikrai bus linksmiau nei tiems, kurie ilgisi nužudytų artimųjų.
Kai pasibaigs Norvegijoje maksimali 21 metų kalėjimo bausmė, galbūt A. B. Breivikas jau nebeatrodys pavojingas ir galės išeiti į laisvę. O gal jis elgsis gerai ir bus išleistas dar anksčiau? Regis, net ir teisingoji Norvegija ilgainiui gali pakeisti nuomonę. Juk iš pradžių buvo sakyta, kad A. B. Breiviko teismo procesas bus uždaras. Bet vėliau nuomonė pasikeitė. Tikriausiai buvo neatsispirta progai iš viešumo gerai uždirbti.
Žinoma, svarbu išsiaiškinti, kas paveikė asmenį taip, kad iškliedėta idėja tapo svarbesne už žmogaus gyvybę. Bet ar išsiaiškins? Kas iš to?
Nusikaltėlio advokatas antradienį atskleidė, kad A. B. Breiviką šiomis dienomis domino viena - pasakyti savo iš anksto paruoštą kalbą. Pasakė. Trečiadienį žudikui teismas jau nebuvo toks įdomus, jis nesivargino atsakinėti į visus prokurorų klausimus. Buvo įžūlus. Ginčijosi. Šypsojosi.