Dar 2010 metais, tvirtinant Gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos aprašą, kilo daug diskusijų. Vieni politikai tikino, kad ši iniciatyva gera, kiti tai vertino skeptiškai.
Buvo nuspręsta, kad socialinės paramos gavėjai turi suvokti, jog už išmokas turi bent simboliškai atidirbti. Viena socialines išmokas gaunančių gyventojų darbo valanda vertinama 20 litų.
2011 metais už pašalpas Barzdų seniūnijoje atidirbo 42 žmonės, Slavikų – 37, Sintautų – 32, Sudargo ir Lekėčių – po 28, Šakių – 27, Kriūkų – 26, Žvirgždaičių – 24, Plokščių – 17, Griškabūdžio – 11.
Tačiau ir praėjusiais metais Kidulių ir Gelgaudiškio seniūnijose už gaunamas išmokas neatidirbo nė vienas žmogus.
Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis sakė: „Vertinu labai blogai, bet tai priklauso nuo pačių seniūnų ir socialinių darbuotojų. Jei jie nieko nedirba ir nedaro, todėl taip ir yra. Tose vietose, kuriose seniūnai yra aktyvūs, ten viskas tvarkoje“.
Sąrašas sudarytas, žmonės įspėti
Kidulių seniūnas Algirdas Stankevičius priminė, kad jis seniūnu pradėjo dirbti nuo praėjusių metų balandžio. Ankstesnis seniūnas šios praktikos netaikė, tad A. Stankevičiui, tik pradėjusiam vadovauti seniūnijai, iškart versti žmones atidirbti už pašalpas esą būtų buvęs sunkus uždavinys. „Šiais metais tikrai vykdysime tą priemonę. Jau yra sudarytas sąrašas, žmonės įspėti ir žino apie pasikeitimus“, - kalbėjo seniūnas.
Jis planuoja žmones telktis aplinkos tvarkymui.
Seniūnas mano, kad turėtų būti aiškiau reglamentuota, kaip socialiai remtinus žmones priversti dirbti. „Tokią tvarką būtų lengviau įvesti, jeigu būtų taip - atidirbi ir gauni seniūno parašą. Jei neturi seniūno parašo, tai kitą mėnesį išmokos negauni“, - svarstė A. Stankevičius.
Seniūnas džiaugėsi, kad praėjusiais metais seniūnijoje buvo kelios moterys, kurios visą vasarą tvarkė karių kapus.
Darbininkų nereikia
Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis, paklaustas, kodėl jo vadovaujamoje seniūnijoje per metus už pašalpas neatidirbo nė vienas žmogus, aiškino, kad seniūnijoje užtenka dirbančių pagal viešųjų darbų programą. „Mums užtenka tų žmonių, kurie dirba viešuosius darbus. O ką su tais girtuokliais daryti? Prie jų po vieną žmogų reiktų pastatyk, kad prižiūrėtų. Tai jau geriau pats pasidarau tuos darbus“, - tikino seniūnas.
Jis aiškino, kad bent jau kol kas netelks remiamų gyventojų visuomenei naudingiems darbams.
Džiaugėsi pagalbininkais
Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida džiaugėsi, kad tokia tvarka yra ir tikino šią iniciatyvą vertinantis itin gerai. „Pasitelkus šiuos žmones mums nebereikia rengti mokinių talkų. Susitvarkome ir išsikuopiame visą miestelį. Kai pagerės orai, duosime jiems pusės kilometro ilgio kapinių tvorą dažyti. Susipirkome įrankius, darbo yra, viskas gerai“, - džiaugėsi seniūnas.
Pasak V. Puidos, didesnių problemų nekyla. Jis sakė, kad žmonėms stengiasi paaiškinti, jog jeigu nedirbs gali nutrūkti pašalpa ir tiek. Kartais nutinka taip, kad ateina dirbti visa šeima.
Darbas – tarsi dovana
Lukšių seniūnas Vidas Cikana praėjusiais metais pasiekė tokio įdarbinimo rekordą - per metus visuomenei naudingiems darbams pasitelkė 102 gyventojus. „Žmonės supranta, kad reikia dirbti. Jie juk valstybei turi padėkoti, kad jiems padeda. Toks simbolinis atidirbimas yra lyg dovana“, - svarstė V. Cikana.
Seniūnas pasakojo, kad dažniausiai žmonės tvarko aplinką, kapines, šienauja, ravi gėlynus, ruošia malkas, žiemą valo sniegą. „Kai oras geras, dirbame lauke. Kai lyja, einame į patalpas“, - aiškino Lukšių seniūnas.