85 metų nuteistojo gynėja buvo apskundusi Vilniaus apygardos
teismo jos ginamajam paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Bylą išnagrinėjusi ir į pasitarimų kambarį priimti sprendimo
išėjusi teisėjų kolegija susigriebė, kad dėl Baudžiamojo
kodekso 99 straipsnio, kuris apibrėžia genocidu laikomą
nusikaltimą, kiti genocido bylas nagrinėję teismai yra kreipęsi į
Konstitucinį Teismą. Šio teismo prašoma išaiškinti straipsnio
taikymą, taip pat atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui -
Konstitucijai.
„Kolegija negalėjo priimti sprendimo byloje, todėl nusprendė
atnaujinti bylos nagrinėjimą“, - paskelbė teisėja Elena Vainienė.
Trečiadienį į Apeliacinį teismą atvyko tik prokuroras
Alvydas Valiukevičius. Nuteistasis ir jo gynėja posėdyje
nedalyvavo, todėl atnaujinus bylos nagrinėjimą, kitame posėdyje,
kuriame susirinkusios šalys spręs dėl galimybės kreiptis į
Konstitucinį Teismą.
Po Apeliacinio teismo nutarties nuosprendis būtų įsiteisėjęs.
Realia laisvės atėmimo bausme nuteistas 85 metų M. Bulatovas buvo
paliktas laisvėje iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo genocido
byloje.
Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad jis gali suvokti savo
veiksmus ir neserga ligomis, kurios įtrauktos į sąrašą, dėl
kurių gali būt atleistas nuo bausmės vykdymo.
MGB agentą-smogiką prokurorai kaltino dėl devynių lietuvių
nužudymo pokario metais Ignalinos ir Švenčionių rajonuose.
Bylos duomenimis, M. Bulatovas dalyvavo naikinant Lietuvos
gyventojus, nes jie priešinosi sovietų okupacinei valdžiai - veikė
grupėje su Lietuvos TSR Valstybės saugumo ministerijos agentais.
Archyviniai dokumentai liudija, kad Aido slapyvardį turėjęs MGB
agentas-smogikas M. Bulatovas apsimetė Lietuvos partizanu ir dalyvavo
1952-1953 metais Ignalinos ir Švenčionių rajone sušaudant devynis
Lietuvos partizanus.
Nustatyta, kad 1952-ųjų vasarą jis drauge su kitais agentais-
smogikais, apsimetęs Lietuvos partizanu, Ignalinos rajone keletą
kartų buvo susitikęs su į susitikimą iškviestais „Vytauto“
apygardos partizanais. Susitikimų metu vieni Lietuvos partizanai buvo
nužudyti, kiti - suimti ir perduoti Pabaltijo kariniam tribunolui.
Taip pat nustatyta, kad M. Bulatovas su kitais agentais dalyvavo
1953-iųjų pavasarį Švenčionių rajone nužudant du Lietuvos
partizanus.
2010 metais Vilniaus apygardos teismas M.Bulatovą nuteisė
septyneriems metams laisvės atėmimo.
Nuosprendį apskundė nuteistojo gynėja. Ji prašė atleisti nuo
bausmės.
Teismas paskyrė ekspertizę, siekdamas išsiaškinti, kokiomis
ligomis serga nuteistasis ir ar dėl jų jam gali būti per sunku
atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Teismo medicinos ekspertai M.Bulatovui nustatė daugybę
nepagydomų ligų, tačiau nė viena jų nėra įtraukta į ligų,
dėl kurių gali būti atleistas nuo bausmės, sąrašą.
Valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras
A.Valiukevičius po ekspertų išvadų paskelbimo teismui sakė, kad
skunde bausmė neginčijama. Jis prašė palikti galioti nuosprendį.