Prieš kelias dienas paviešinta informacija, kad greičiausiai Seimo vadovė, viena įtakingiausių konservatorių Irena Degutienė nebeteiks ilgamečio Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovo Zenono Vaigausko kandidatūros dar vienai kadencijai. Ši naujiena opozicijos gretose sukėlė šurmulį – gal tokiu būdu valdantieji konservatoriai bandys stiprinti savo įtaką komisijoje?
Z. Vaigauskas VRK vadovu dirba nuo 1994 metų. Jis vadovavo ne vienam referendumui ir rinkimams.
Lrytas.lt kalbėjosi su Z. Vaigausku apie susiklosčiusią padėtį.
- Kokius dalykus po aštuoniolikos metų patirties VRK vadovo poste dar tobulintumėte?
- VRK visų rinkimų piramidės viršūnė, o rinkimų komisijose per rinkimus dirba 16-18 tūkst. žmonių, todėl tobulinti visada yra ką.
- Užstrigus per rinkimus kompiuteriams ar ištikus dar kokiems nors nesklandumams, dažniausiai kaltinama VRK. Kas lemia tuos nesusipratimus?
- Tokių nesklandumų, kai užstringa kompiuteriai ar, tarkim, rinkėjai deklaruoja ne tą gyvenamąją vietą, pasitaiko visur, tačiau rinkimus reikia organizuoti taip, kad technikos gedimai neturėtų įtakos rinkimų rezultatams.
Juk ne kompiuteriai skaičiuoja rinkimų rezultatus. Jie tik – ryšio priemonė, rinkėjų biuletenius suskaičiuoja žmonės.
Rezultatus visi nori sužinoti kuo greičiau. Jei, pavyzdžiui, 1992 m. rinkimų į Seimą rezultatus sužinojome tik per kelias dienas, tai dabar rezultatai jau būna beveik aiškūs prieš vidurnaktį.
Taip pat siekiame, kad kompiuterius turėtų kiekviena rinkimų apylinkė, suskaičiuotus rinkimų duomenis suvestų į kompiuterį, atspausdintų rinkimų protokolą ir, jei viskas tvarkoje, paskelbtų išvadas internete.
Jei anksčiau kildavo triukšmas, kai balsavimo biuleteniai būdavo perskaičiuojami, tai dabar jau tam niekas nebeprieštarauja. Atvirkščiai – visiems naudingiau pasitikrinti rezultatus ir išsklaidyti bet kokias abejones.
- Biuletenius skaičiuoja žmonės, o klysti – žmogiška. Ar įmanomi šiais laikais kokie nors gudravimai ar rinkimų rezultatų falsifikavimas?
- Įmanomi du dalykai – rinkimų rezultatų falsifikavimas, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ir paprasčiausia žmogiška klaida.
Kad nebūtų falsifikavimų, balsai perskaičiuojami, o skundai nagrinėjai teismuose. Ir labai greitai.
- Ar įmanoma šiais laikais taip sufalsifikuoti rinkimų rezultatus, kad niekas nepastebėtų?
- Tai būtų labai šiurkštus balsų skaičiavimo komisijos darbo būdas. Lietuvoje to nėra pasitaikę, bet kitose valstybėse panašių atvejų būta. Yra tekę girdėti, kaip vienoje kaimyninėje valstybėje balsų skaičiavimo protokolai buvo iš anksto surašyti arba vieną protokolą parodydavo rinkimų apylinkėje, o kitą atveždavo rinkimų komisijai.
Lietuvoje galioja nuostata, kad, jeigu kokiam nors rinkimų apylinkės nariui kyla abejonių dėl rezultatų, o maišai su rinkimų biuleteniais dar neuždaryti specialiais užraktais, biuletenius vieną kartą galima perskaičiuoti tuoj pat. Ir tam nereikia gauti jokių išankstinių VRK nurodymų.
Vienmandatėse Seimo apygardose yra nustatyta 50 balsų skirtumo taisyklė. Jei net nebūna nė vieno skundo, tačiau, jeigu kandidatus skiria mažiau nei penkiasdešimt balsų, bet kuris balsų skaičiavimo komisijos narys turi teisę pareikalauti, kad rezultatai būtų perskaičiuoti.
- Kaip jums po tiek metų VRK darbo patirties atrodo, ar pasiteisino komisijos sudarymo būdas, kai kandidatus į ją deleguoja partijos? Ar ne geriau ir patikimiau būtų, jei VRK nuolatos dirbtų profesionalai?
- Europoje yra dvejopi rinkimų komisijų sudarymo būdai. Vienose šalyse komisijos pavaldžios kokiai nors valstybės institucijai, kitose – sudaromos nepriklausomos komisijos iš įvairių politinių jėgų atstovų.
Kuris komisijų sudarymo būdas geresnis, sunku vienareikšmiškai atsakyti. Galėčiau tik pastebėti, kad viskas priklauso nuo to, kiek valstybė demokratiška. Jei demokratija toliau pažengusi, tai abu VRK sudarymo būdai geri.
Tačiau bet kurių rinkimų metu ir bet kurioje šalyje galioja viena labai svarbi taisyklė - „velnias slypi ir smulkmenose“. Patikėkit.
- Ne vieną pūdą druskos pasvėrėte ant pečių nuo 1994 m., vadovaudamas rinkimams ir referendumams. Negi per tiek laiko nė viena partija nebandė spustelėti, kad jai rezultatai būtų palankesni?
- Užuominų būta. Tačiau spaudimui nepasiduodavau. Visada stengdavausi, kad rinkimų rezultatai būtų paskelbti kuo greičiau, nes tai užkerta kelią jų „pakoregavimui“.
- Kaip vertinate Seimo kuluaruose jau ne vienerius metus girdimas kalbas, esą Z.Vaigauskas taip ilgai išbuvo savo poste, nes sugebėdavo įtikti visoms partijoms?
- Ar tai blogai? Partijos iš manęs reikalaudavo, kad rinkimai vyktų pagal įstatymus, o jų rezultatus nulemtų rinkėjų valia. Šiuo požiūriu ir mano, ir partijų interesai sutapdavo.
- Kodėl iki šiol vengiama Lietuvoje įvesti balsavimą internetu?
- Todėl, kad bijoma rinkėjų papirkinėjimo. Juk naujas technologijas ir naujus stebėsenos būdus ne taip lengva įsisavinti.
Mano galva, balsavimas internetu Lietuvoje neatsiras tol, kol nebus tarp visuomenės, partijų ir VRK visiško pasitikėjimo.
- Pastaruoju metu konservatoriai į visus laisvus valstybės postus stengiasi proteguoti savus žmones. Gal todėl jiems parūpo ir VRK vadovo kėdė?
- Šios tendencijos negalėčiau nei patvirtinti, nei paneigti. Tačiau tie patys konservatoriai 2000 m. pasiūlė man pasilikti komisijos vadovo poste, nors to tikrai nesitikėjau.
Mano galva, vadovauti VRK – juodas ir nedėkingas darbas, todėl kažin, ar taip lengvai galima būtų rasti, kas jo trokštų. Juk pasirengimas rinkimams prasideda labai anksti.
Likus 120-140 dienų iki rinkimų, privalu sudaryti naują rinkimų komisiją. Nuo šių metų gegužės 27 d. iki birželio 14 d. teks suformuoti naują VRK, o ne tik naują jos pirmininką paskirti.
Nuo 1992 m. galioja įstatymas, kad VRK dirba 16 žmonių. Per dvidešimt metų komisijoje jau yra padirbę apie šimtas žmonių. Tik pirmininkas užsisėdėjo (juokiasi).
- Ar jūs pats norėtumėte padirbėti dar vieną ketverių metų kadenciją VRK vadovo poste?
- Sunku atsakyti. Jeigu komisijos pirmininku pasitikima, tai toliau dirbti skatina profesinės ambicijos.
Latvijos VRK vadovas paskirtas jau šeštai kadencijai.
- Ar VRK vadovo darbas jums – jau profesija?
- Čia ir yra jau mano bėda. Ko gero, laiku nepakeičiau darbo.
- Kas lėmė, kad 1994 m. atsidūrėte šitoje galeroje?
- Tuomet buvau VRK nariu. Kai komisija liko be vadovo ir artėjo referendumas dėl Gyventojų indėlių atstatymo bei indeksavimo, man nepavyko išvengti to džiaugsmo, perimant VRK vadovavimą.
- Ar VRK vadovo postas apmokamas proporcingai jam skiriamoms jėgoms ir kvalifikacijai?
- Apie tai kalbėti nenorėčiau. Ir šioje srityje dar jaučiasi finansinio sunkmečio padariniai.
Jei anksčiau už milžiniškus darbo viršvalandžius per rinkimus VRK nariai gaudavo atlygį, tai šiuo metu jokių priedų nebemokama.