- Trečiadienį vakare surengtame posėdyje jūsų frakcija su Generaliniu prokuroru, Policijos generaliniu komisaru, kitais atsakingais pareigūnais aptarė situaciją Garliavoje. Ar sugalvojote kokią nors išeitį iš šios aklavietės? - premjero paklausė Žinių radijas.
- Nelabai galėčiau komentuoti, nes pats negalėjau dalyvauti frakcijos posėdyje. Tikiuosi, kad šiandien turėsiu galimybę su kolegomis, komitetų pirmininkais, frakcijos vadovybe aptarti vakarykštį posėdį. Situacija išties yra nelengva. Valstybės institucijoms nėra paprasta ir lengva įgyvendinti teismo sprendimą. Patirties ieškant sprendimo šioje situacijoje tikrai nėra, todėl kartais ir suklystama. Aš tikiu, kad visos pusės ieškos tinkamo šios situacijos sprendimo.
- Galbūt jūsų frakcijoje dominuoja tokia nuostata, kad reikia išlaikyti status quo mergaitės atžvilgiu?
Nesiimčiau taip vertinti. Yra ir garsiau, ir tyliau kalbančių. Daug kam ši situacija kelia didelį susirūpinimą. Nėra paprasta ir lengva politikams iš šono kažką komentuoti ar bandyti teikti kažkokius pasiūlymus. Tokiose situacijose labai svarbu vadovautis įstatymais, laikytis tam tikrų taisyklių. Jeigu neturime tinkamai išplėtotų ir išvystytų teisinių normų tokiai unikaliai situacijai išspręsti, tai tuomet reikia kuo skubiau taisyti tas spragas. Remiantis tik jausmais ir emocijomis galima padaryti labai didelių klaidų, kurios ateityje gali skaudžiai atsiliepti pačiam vaikui.
- Šią savaitę vieną svarbiausių Jūsų projektų – Vyriausybės energetikos projektą – aptarė Lietuvos pramonininkai. Vienas įtakingų narių – Energetikos komiteto pirmininkas – sako, kad Vyriausybės VAE statybų projektas tėra siauras politikavimas.
- Aš pats ten nebuvau, bet komiteto pirmininko pono Ralio žodžius perskaičiau kaip tik priešingai – kad daug politikavimo yra aplink patį projektą. Tai skirtingi dalykai. Galbūt politikavimo ir per daug. Politinės partijos – tarp jų ir buvusios valdžioje, dar 2005 metais (Vyriausybei vadovaujant A. Brazauskui, vėliau G. Kirkilui) pradėjusios projektą – dabar tariamai turi abejonių dėl vieno ar kito siauro projekto aspekto, kuris galbūt dar ir nėra aiškus. Aš supratau pono Ralio žodžius, kad būtent politinėms partijoms ir atsakingiems politikos veikėjams stinga nuoseklumo. Tame būtent ir yra politikavimo.
- Jūs supratote tai kaip paramą projektui?
- Aš būtent taip supratau. Gal reikia su juo pačiu pasikalbėti, nes skaitant tik spaudoje kartais galima ir klaidingai suprasti.
- Pakalbėkime apie socialdemokratus, kurie klausia finansų ministrės dėl finansinių įsipareigojimų „Hitachi“, jeigu šalis apsispręstų nestatyti VAE. Buvote susitikęs, girdite pasisakymus ir viešojoje erdvėje. Ką jūs apie juos galvojate?
- Koncesijos sutartis yra strateginio investuotojo konkurso užbaigimas. Tai labiau juridinė nei finansinė sutartis. Artimiausiu metu ji bus pateikta Seimui ir tada bus galima nuosekliais atsakyti į visus klausimus. Taip pat bus pateiktas ir verslo planas – kokių ekonominių rezultatų, kokios elektros savikainos, statybų kainų, naudos regionui ir Lietuvai siekiame šiuo projektu. Bus galima intensyviai diskutuoti apie tuos skaičius.
- Klausimas šiek tiek ankstyvas, teisingai suprantu?
- Man atrodo jis ankstyvas ir paremtas gandais. Noriu pasakyti, kad nepaisant viešai pasirodančių keistų socialdemokratų pareiškimų, pirmadienį su jų vadovybe turėjome labai konstruktyvų pokalbį apie svarbiausius projektus – atominę elektrinę, suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Tikiu, kad galimybė kalbėtis konstruktyviai stiprės, kai visi ant stalo turės tuos pačius dokumentus, sutartis, verslo planus, skaičiavimus. Tikiu, kad visiems užteks atsakomybės neužsiimti siauru politikavimu svarbiais ilgalaikiais klausimais, nuo kurių priklauso Lietuvos ekonomikos perspektyva. Pigios, savarankiškos ir saugios energetikos neturėjimas paveikia visą šalies ekonomika ir tai jaučia kiekvienas žmogus.
- Bet tikriausiai labiausiai jūsų ir socialdemokratų pozicijos išsiskiria dėl referendumo?
- Nemanau, kad reikėtų sukeisti diskusijų eiliškumą. Pirmiausia, visų partijų – tiek opozicijos, tiek esančių, buvusių, ar būsiančių valdžioje – lyderiai turi atsakyti į paprastus klausimus: ar mes kaip partijos, žmonių deleguotos institucijos į Seimą, Vyriausybę, kiekviena atskirai pritariame ar nepritariame vienam ar kitam svarbiam ilgalaikiam energetikos projektui? Ar pritariame atominės elektrinės statybai? Ar pritariame suskystintų gamtinių dujų terminalui? Ar pritariame jungčių statybai? Išanalizavusi visus turimus skaičius ir projektų vystymo laikotarpiu padarytą įdirbį kiekviena partija atsakymą turi duoti pati. Turi pati pamatyti šių projektų perspektyvą, jų svarbą ir neužsiimti siauru politikavimu. Tik kai partijos atsakys, ar jos pritaria, ar nepritaria vienam ar kitam projektui, bus galima ir reikės svarstyti referendumo klausimus. Dabar susidaro vaizdas, kad kalbėdamos apie referendumą partijos bėga nuo savo individualios atsakomybės atsakyti į klausimą – pritaria ar ne.
- Natūralu. Jūs manote, kad pirmiau partijos, paskui visuomenė. Kiti mano – pirmiau visuomenė, paskui partijos.
- Partijos turi labai aiškią atsakomybę prieš visuomenę išanalizuoti projektus ir išreikšti aiškią savo nuomonę, o ne bėgdamos nuo atsakomybės sakyti, kad tegul žmonės nusprendžia, o mes tada jau kaip žmonės nuspręs, taip ir darysim. Partijos turi labai aiškiai atsakyti, ar, jų manymu, Lietuvai reikia tokio projekto, ar tas projektas tinkamas, ar apskritai reikia pigesnės elektros energijos.
- Lenkijos ambasadorius NATO sako, kad prezidentės nevykimas į Varšuvą aptarti NATO klausimų gali silpninti bendrą poziciją. Yra įvairių pasisakymų, susijusių su pasekmėmis užsienio politikai. Koks jūsų vertinimas? Ar pastarieji įvykiai rodo mūsų tarptautinės politikos susilpnėjimą? O gal nedramatizuoti?
- Tikrai siūlyčiau, Jūsų žodžiais, nedramatizuoti. Kitą savaitę, balandžio 26 d., aš vykstu į Lenkiją. Tai bus daugiašalis renginys, kuriame susitiksime su Lenkijoje viešinčiu Kinijos Premjeru, daugelio Centrinės Europos valstybių premjerais, verslo atstovais. Turėsiu progos pasikalbėti su lenkų kolegomis apie tai, kas svarbu, kur reikia bendrų sprendimų – apie ekonomikos, energetikos projektus. Siūlyčiau nedramatizuoti situacijos. Peržvelgęs pranešimus mūsų žiniasklaidoje apie vakar vykusį susitikimą Varšuvoje, pastebėjau pozityvų dalyką. Lenkijos Prezidentas pasakė labai svarbius žodžius.
Cituoju prezidento Bronisławo Komorowski nuomonę: „reikia atskirti tautinių mažumų problemas, kurios kaimynų santykiuose iš prigimties sudėtingos, nuo regioninio saugumo klausimų”. Lenkijos vadovas labai aiškiai pabrėžė, kad klausimai, susiję su tautinių mažumų reikalais Lietuvoje ar Lenkijoje, kuriuos politikai kartais svarsto labai emocingai, neturėtų pakenkti svarbiems regiono reikalams, regiono saugumo klausimams, strateginiams projektams.
Tai yra labai svarbi Lenkijos Prezidento žinia, kurią, tikiuosi, išgirs ir Lenkijos politikai, ir Lietuvoje veikiančių kai kurių politinių partijų vadovai. Ši žinia, vakar išsakyta Varšuvoje, galėtų būti tinkamas atsakymas į tuos nuogąstavimus, kuriuos pastaruoju metu turėjome progos išgirsti.
- Kokia situacija dėl FNTT vadovo? Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad konservatoriai žada keisti vidaus reikalų ministrą, jei jis nepakeis FNTT vadovo.
- Visų pirma, yra ne tik jausmai, nuomonės, kuriuos politikai artėjant rinkimams vis dažniau garsiai pareiškia. Yra įstatymai ir taisyklės, kurias privalo vykdyti visi, taip pat ir Vyriausybės nariai – ministrai. Vakar aš citavau Valstybės tarnybos įstatymą, kuris labai aiškiai apibrėžia, kad Vidaus reikalų ministras, vykdydamas Valstybės tarnybos įstatymą, turės reaguoti į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadą, kuri nustatė, kad K. Jucevičius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Reaguodamas į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadas, ministras turės apsispręsti, kokią nuobaudą K. Jucevičiui pagal galiojančius įstatymus pritaikyti. Nuobaudos gali būti nuo atleidimo iš pareigų iki griežto papeikimo ar papeikimo. Tam, kad galėtų pritaikyti nuobaudas, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymas, ministras turės sudaryti specialią tarnybinio patikrinimo komisiją, kuri išanalizuos visą situaciją ir pateiks ministrui pasiūlymus.
- Kokią nuobaudą jūs pritaikytumėte, jei būtumėte ministro vietoje?
- Aš tikrai nesu tos komisijos narys, kurią ministras turės sudaryti.
- Jei tai būtų jūsų valioje, kurią sankciją rinktumėtės?
- Sankcijų amplitudė yra pakankamai plati. Visos aplinkybės turi būti įvertintos objektyviai ir parinkta tokia sankcija, kokia tokiu atveju turi būti pritaikyta remiantis sukaupta valstybės tarnybos praktika. Noriu pakartoti, kad sprendžiant daugelį problemų, mes, užimantys atsakingas pareigas, turime neužmiršti, kad yra galiojantys įstatymai, tvarkos, nutarimai. Emocijos ne visada yra geriausias patarėjas. Įstatymuose yra nustatyta tvarka, kurią privalome vykdyti.
- Europos Komisaras atsakingas už mokesčius ir muitus nuo Lietuvos A. Šemeta siūlo stipriau apmokestinti taršiausius energijos šaltinius, kurie, anot jo, dabar moka mažiausiai. Principas: kuo didesni anglies dioksido išmetimai – tuo didesni mokesčiai. Kaip vertintumėte kilusias diskusijas ir pasiūlymus?
- Pasiūlytas principas, kad taršesnius degalus reikia apmokestinti labiau, nei mažiau teršiančius, yra racionalus. Būtų sunkiai suvokiama jeigu Europa, kuri visame pasaulyje stengiasi būti lydere kovoje su atmosferos tarša, klimato kaita, nespręstų susiklosčiusios paradoksalios situacijos, kuomet, kalbant apie degalų apmokestinimą, taršiausi energijos šaltiniai yra apmokestinami mažiausiai.
Suprantu ir natūralius nuogąstavimus, kad dėl to galėtų labai stipriai pabrangti dyzelis ar kiti degalai. Spaudoje yra paties komisaro labai aiškūs patikinimai, kad gąsdinimasis energijos mokesčių šuoliu tikrai yra nepagrįstas. Manau, kad Europoje, Europos Parlamente ir kitose ES institucijose vykstančios diskusijos duos racionalų rezultatą.
- Individualiame lygmenyje kartais pirkdami galingus automobilius mes turbūt labai mažai pagalvojame, kokią žalą aplinkai jie daro. Kaip manote, ar visuomenės sąmonėje tolerancija taršai yra aukšta?
- Turbūt jūs teisus: Lietuvoje, kaip ir kitose naujose ES valstybėse, susirūpinimo tarša tikrai yra ženkliai mažiau nei kitose Europos valstybėse. Tą skirtumą turėsime įveikti, visų pirma, savo sąmonėje, problemų suvokime. Tikiu, kad tą pasiekus, su tarša imsimės kovoti taip, kaip kovojama mūsų kaimyninėse Skandinavijos valstybėse, Danijoje, Vokietijoje. Yra įvairių galimybių ir mechanizmų, dėl kurių racionaliai susitarsime ir galėsime įgyvendinti.
- Ta proga turbūt galime pakviesti žmones į švarinimosi akciją „Darom“, kuri vyks šį šeštadienį. Jūs ko gero taip pat dalyvausite?
- Aš tikrai dalyvausiu ir kviečiu visus prisijungti. Mūsų komanda kaip tik baigia derinti, kurią vietą tvarkysime dalyvaudami šioje labai gražioje, šaunioje ir svarbioje pilietinėje švarinimosi akcijoje. Tikrai kviečiu visus šeštadienį nepramiegoti ir būti visiems kartu, o po to iš tikrųjų jaustis padarius gerą darbą švarinant savo gyvenimą.