„Dieve, Dieve, tokių teismo procesų net sovietmečiu nebuvo“, - atsiduso 73 metų moteris, kuri dėl savo įsitikinimų sovietmečiu būdavo nuolat persekiojama ir tardoma KGB, o už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platinimą 1975 metais buvo nuteista ir išsiųsta į lagerį Sibire.
N. Sadūnaitė seka ne vieną garsią bylą, kurią nagrinėja Lietuvos teismai. Ją galima pamatyti ir E. Kusaitės užtarėjų kompanijoje, ir diskutuojančią apie padėtį Garliavos Klonio gatvėje.
Atvykusi į teismą, kuriame nagrinėjama A. Ūso baudžiamoji byla, N. Sadūnaitė atkreipė į save žurnalistų ir fotografų dėmesį, kai iš rankinės išsitraukė buteliuką su raudonu skysčiu. Paprastai tokiuose nedidelės talpos buteliuose pardavinėjamas alkoholis.
„Kai pamačiau, kad mane nori nufotografuoti, aš tyčia pozavau su tuo buteliuku. Žinau, kad iš šono jis atrodo kaip alkoholis, tačiau iš tikro butelyje - lengvas gėrimas. Tiesiog atsinešiau vandeniu užpiltos uogienytės. Mano organizmui trūksta seilių, todėl turiu nuolat gurkšnoti, - aiškino N. Sadūnaitė ir pridūrė, - Kas nebuvo Sibire, tas tokių dalykų nesupranta“.
Pasak jos, tokį buteliuką ji pasirinko todėl, kad jis yra mažas ir rankinėje neužima daug vietos. Tai, kad kai kurie aplinkiniai raudona uogiene pagardintą vandenį palaiko „Bobeline“, moteris nesijaudina, o, priešingai, aplinkinių nuostabą ir replikas ji priima su humoru ir šypsena.