„Tuos, kurie apklausoje prisipažino nieko nežiną apie mokinių savivaldą ar jos dalyvavimą moksleivių organizacijų veikloje, raginu nesėdėti sudėjus rankų“, - į mokinius kreipėsi LR Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Vienas iš svarbiausių apklausos „Kokia savivalda tavo mokykloje?“ tikslų buvo išsiaiškinti bendrą Lietuvos mokyklų mokinių savivaldų situaciją, jų veiklos kryptis bei kokybę. Apklausą sudarė 15 uždarų ir 3 atviri klausimai, į kuriuos atsakydami mokiniai galėjo pareikšti savo nuomonę apie savivaldų egzistavimą jų mokykloje, įvardyti, kaip mokyklų administracijos bendradarbiauja su mokinių savivaldomis, kokias veiklas jos įgyvendina.
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, peržiūrėjęs rezultatus, apklausą vertino teigiamai, o apie savivaldą negirdėjusiems moksleiviams patarė būti aktyvesniais: „Tai puikus rezultatas, liudijantis, kad moksleivių savivalda veikia ir mokiniams reikalinga, kad stiprėja moksleivių visuomeniškumas, įsitraukimas į mokyklos bendruomenės gyvenimą. Moksleivių visuomeninių organizacijų veikla - gera pilietinio ugdymo mokykla, kuri suteiks labai reikalingos patirties“.
Apklausos rezultatai atskleidė ne vieną mokyklų mokinių savivaldų problemą Lietuvoje. Pavyzdžiui, beveik 12 proc. Lietuvos moksleivių išvis nėra girdėję apie mokinių savivaldas. Iš visų 5 – 12 klasių moksleivių, dalyvavusių apklausoje, daugiau nei pusė – 61,5 proc. mokinių savivaldos veikloje nedalyvauja, o 33 proc. net ir nenorėtų dalyvauti. Tokio požiūrio priežastys įvairios. Apklausa rodo, jog 20 proc. balsavusių mokinių mokyklose į savivaldas paskiriami klasių seniūnai, o 7 proc. mokyklų atstovus išrenka savivaldos kuratorius, t.y. pavaduotojas ar socialinė pedagogė. Tad kiti mokiniai, iki tol nedalyvavę panašioje veikloje, jaučia konkurenciją ir baimę nepritapti.
Šios problemos, kaip teigė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Vygintas Eidėnas, nėra naujiena apklausos rengėjams. „Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad apklausa pavyko ir joje dalyvavo daugiau negu 10 tūkst. mokinių. Apžvelgdamas rezultatus pastebėjau, kad apklausą daugiau pildė tie mokiniai, kurie dalyvauja savivaldų veikloje, bet taip pat pamatėme ir daug kitų nuomonių, dar kartą patvirtinome tas problemas, kurias mato ir bando spręsti Lietuvos moksleivių sąjunga - informacijos ir finansavimo trūkumo, supratimo, kas yra mokinių savivalda ir kt. Tikime, kad Lietuvos moksleivių sąjunga ir visos mokinių savivaldos vieningai kils į kovą už tobulesnes mokyklų bendruomenes.“
Kitas svarbus veiksnys – nepasitikėjimas savimi, kurį lemia mažas informatyvumas, turintis įtakos mokinių savivaldų darbo kokybei. Apklausos duomenimis, 40 proc. mokinių nėra informuoti apie galimybę dalyvauti miesto mokinių taryboje ar Lietuvos moksleivių sąjungos veikloje. Mokinių dalis, pasisakiusi, jog nenorėtų dalyvauti savivaldos veikloje, priežastis įvardijo įvairias - nuo laiko trūkumą iki nežinojimo, kas yra mokinių savivalda.
Taip pat 27 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių pasisakė esantys nepatenkinti mokinių savivaldų veikla esą dėl to, jog joje trūksta veiklos ir informatyvumo, o pati savivalda jų mokyklose yra pasyvi - 18 proc. apklaustųjų nė nepastebi, jog mokinių savivaldos jų mokyklose kažką darytų.
Tačiau yra ir džiuginančių rezultatų. 85 proc. mokinių nurodė, jog jų mokykloje yra mokinių savivaldos, o net 47 proc. pastarųjų sprendžia iškylančias problemas ir bendradarbiauja su mokyklos administracija. Iš šių duomenų galima pasidžiaugti, kad beveik pusė Lietuvos savivaldų neturėtų būti populiariai vadinamos „tiesiog renginių būreliais“. Taip pat 46 proc. moksleivių nurodė, jog dalyvauja savivaldų organizuojamuose renginiuose, iš kurių daugiau nei pusė – 51 proc. yra patenkinti jų vykdoma veikla.
Apklausos „Kokia savivalda tavo mokykloje?“ koordinatorius Antanas Mikalauskas džiaugėsi gautais rezultatais ir prisipažino, jog tai - geriausias jo darbo įvertinimas: „Mane nudžiugino mokyklų ir švietimo skyrių susidomėjimas apklausa, pagalba, kurios sulaukėme, nes kaip matote, rezultatas – daugiau nei dešimties tūkstančių respondentų skaičius - puikus. Išsakyti trūkumai ir pasiūlymai padės Lietuvos moksleivių sąjungai kryptingai dirbti ties savivaldų stiprinimu ir jų įgalinimu.“