Žinoma, V. B. teisėsaugininkams papasakojo, kam vežė senąsias trinkeles, naudotas ne vieną dešimtmetį. Bet policijos protokoluose neatsiras vagyste įtariamų A. U., S. Š. ar kitų pavardžių.
Ir dabar nėra ko jų garsiai skalambyti, laikykimės nekaltumo prezumpcijos principo. Juolab kad ir anksčiau nuo drąsių vyrų negeros kalbos buvo lyg nuo žąsies vanduo.
Vis dėlto pamėginkime panarplioti trinkelių detektyvą ir bandykime sukurti bent vieną versiją. Jas juk labai mėgsta policija.
Faktas, kad naujosios Gedimino prospekto trinkelės byra neišlaikiusios nė poros žiemų šalčių. Brangiai mums kainavo nekokybiškos medžiagos ir darbai.
Tas, kuris kontroliavo prospekto rekonstrukcijos eigą, turėjo numanyti, jog naujosioms trinkelėms pradėjus byrėti žvilgsniai ims krypti į senąjį grindinį. Kas nors prisimins, kiek metų jis išlaikė, lygindamas su naujuoju niekalu.
Kas kita, jei naujasis grindinys būtų kokybiškas. Niekam senasis grindinys nebūtų įdomus, gali vogti, kiek širdis geidžia.
Vadinasi, vogė drąsūs vyrai, žinodami, kad netrukus atsiras priežastis senųjų trinkelių pasigesti. Ir vogė ūkiškai. Trinkelėmis, kurių nebėra, galima iškloti beveik hektarą. Bet kuris ūkininkas pasakys, kad tai – nemažas bulvių laukas.
Taip, narsūs vyrai Vilniuje gyvena. Bet apie juos tik legendos sklando. Apmaudu, kad rašytinių šaltinių ateities kartoms liks nedaug. Mat vagystę užfiksavusios policijos protokoluose švies tik „Grindos” vairuotojo pavardė.