Verslo atstovų teigimu, vidutiniškai vienas kubinis metras žvyro rinkoje parduodamas už vieną šimtą litų.
Nenuostabu, kad tokia apyvarta suinteresuota privati bendrovė bando šokdinti ne tik savivaldybės įmonę, bet ir pačią savivaldybę.
Po neoficialaus susitikimo Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio kabinete, Lazdijų rajono savivaldybė priėmė sprendimą uždaryti veikiantį ir itin geros kokybės vandenį tiekiantį vandens gręžinį Ežero gatvėje, Lazdijų mieste (Lazdijų rajonas).
Pasak Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Salatkos, į Ežero gatvę daugiau nei 50 abonentų bus nutiesta nauja vandentiekio atšaka nuo Turistų gatvės – daugiau nei tūkstantis metrų ilgio.
„Minėtas vandens gręžinys, kurį eksploatuoja savivaldybės valdoma bendrovė „Lazdijų vanduo“, yra bendrovės „Leimesta“ teritorijoje ir praktiškai nėra įteisintas. Teismuose pralaimėtume bylas. Todėl tikslingiausia bus uždaryti minėtą gręžinį ir nutiesti naują vandentiekio trasos atšaką iš vandenį tiekiančios bendrovės ir savivaldybės lėšų. Juolab, kad ir vandentiekio įmonė tam neprieštarauja“, - sakė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius G. Salatka.
Kiek kainuos naujosios trasos suprojektavimas ir nutiesimas – kol kas neaišku, tačiau jau dabar kalbama, kad tai atsieis keliasdešimt tūkstančių litų. Kam uždaryti veikiantį ir pajamas duodantį objektą ir švaistyti lėšas naujos trasos nutiesimui?
Lazdijų miesto Ežero gatvės gyventojai ir čia esančios verslo įmonės šią savaitę raštu kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybę, prašydami sukviesti bendrą savivaldybės vadovų, savivaldybės valdomos įmonės „Lazdijų vanduo“ ir vandens vartotojų susitinkimą, kuriame būtų išsiaiškinta būsimo vandens tiekimo perspektyva: vartotojai prieštarauja dabartinio gręžinio uždarymui ir teigia, kad iš pagrindinės miesto vandenvietės ketinamas naująja trasa tiekti vanduo būsiąs žymiai prastesnės kokybės nei dabar tiekiamas.
Nelegaliu staiga tapusio vandens gręžinio eksploataciją vykdanti bendrovė „Lazdijų vanduo“ iš vandens vartotojų nesibodėjo imti mokestį už vandenį dar nuo 1994 metų, kai žlugus tuometiniam rajono gamybiniam susivienijimui, jam priklausęs vandens gręžinys buvo perduotas savivaldybės vandentiekio įmonei.
Žurnalistų rastų archyvuose dokumentų šūsnyje yra 1994 metų gegužės 4 dienos tuometinio Lazdijų rajono savivaldybės valdybos pirmininko Ginto Mockevičiaus pasirašytas potvarkis, kuriuo minėtas gręžinys perduodamas savivaldybės vandentiekio įmonės žiniai.
Visus šiuos metus tame pačiame plote žvyro karjerą eksploatavusi „Leimesta“ ir vandentiekininkai problemos nematė ir pretenzijų vienas kitam neturėjo. Abi įmonės mokėjo mokesčius valstybei už žemės gelmių išteklių naudojimą.
Ginčai kilo prieš porą metų, kai „Leimesta“ ėmė stigti nuomojamame valstybinės žemės plote kasamo žvyro ir nutarė praplėsti kasybos ribas vandentiekio bokšto prieigų link.
Tuomet paaiškėjo, kad vandens gręžinys, kurio vandenį sėkmingai pardavinėjo savivaldybės įmonė, net nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto ir kadastro registre. Tačiau ši problema 2010 metais buvo išspręsta, remiantis archyvų dokumentais apie tokio gręžinio atsiradimą tuometinėje karjero teritorijoje
„Kažkas kažkada suprojektavo gręžinį jau tuomet veikusio karjero teritorijoje, kas negalėjo būti, kažkas palaimino išgręžimą ir eksploataciją ir sėkmingai rinko mokestį už tiekiamą vandenį, karjerą eksploatavusi bendrovė tuo metu to neapsižiūrėjo, kad gręžinys išgręžtas neteisėtai, o dabar kilo problema, ir didelė problema, kurią neaišku, kaip jie sutars išspręsti“, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška, kurio vadovaujama tarnyba išduoda leidimus karjerų eksploatacijai.
Tačiau tie, „kažkas“ nebuvo Petras ar Antanas, savavališkai sumanę iškasti vandens gręžinį. Žunalistų gauti dokumentai rodo, jog dar 1989 metų spalio 12 dieną tuometinėje Lazdijų rajono valdyboje buvo sudarytas vandens gręžinio sklypo parinkimo aktas, kuriame numatyta būsimo gręžinio vieta. Tą raštą pasirašė tuometinės Leipalingio mechanizuotos statybos ir melioracijos valdybos (MSMV, o vėliau - UAB „Leimesta“), tuometinio rajono gamybinio susivienijimo, Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos vadovai.
1991 metų gegužę geologai išgręžtą vandens gręžinį perdavė tuometiniam rajono gamybiniam susivienijimui eksploatacijai, ką rodo esami archyvo dokumentai.
Pirmasis leidimas eksploatuoti Klapotkės žvyro karjerą tuomet valstybinei Leipalingio MSMV išduotas 1989 metais. Vėliau, jau atkūrus nepriklausomybę, 1994 metais licencija kasti žvyrą Klapotkės karjere išduota dar tai pačiai valstybinei Leipalingio MSMV.
1997 metų pabaigoje Vyriausybės nutarimu žemės gelmių išteklių naudojimo leidimai išduoti iš valstybinių privačiomis virtusioms buvusioms melioracijos įmonėms. Tame tarpe ir „Leimesta“ virtusiai Leipalingio MSMV.
1998 metų balandžio 17 dieną Lietuvos geologijos tarnyba „Leimestai išdavė“ pakartotinį leidimą karjero eksploatacijai, kuris galiojo iki 2008 metų. Tačiau, nesulaukusi leidimo galiojimo pabaigos, „Leimesta“ kreipėsi pakartotinai ir 2006 metų lapkričio 11 dieną jai buvo išduotas naujas leidimas – šįkart iki 2031 metų lapkričio 27 dienos.
Galima spėti, kad tokio pakartotino leidimo išdavimo motyvai galėjo būti būsima valstybinės žemės sutartis, kuri tarp Lazdijų žemėtvarkos skyriaus ir „Leimestos“ buvo pasirašyta 2007 metų liepos 16 dieną. Jos trukmė – iki 2031 metų lapkričio 27 dienos. Pagrindas tokiai teisei ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę buvo jau minėtas karjero eksploatacijos leidimas.
„Aš nežaidžiu jokių politinių žaidimų ir nevelkite manęs į tai. Ten yra mūsų nuomojama žemė, mes suinteresuoti įmonės pelnu. Jų gręžinys yra nelegalus ir savivaldybė man pažadėjo, kad iki rudens jį uždarys. Jau ir taip ilgai aš čia jiems leidau naudoti“, - sakė „Leimestos“ direktorius ir vienas pagrindinių akcininkų Rimantas Žilionis.