„Artimiausiame posėdyje Advokatų taryba svarstys, ir vienas iš
galimų sprendimų yra laikinas išbraukimas iš advokatų sąrašų.
Tokia galimybė yra“, - BNS penktadienį per visuotinio advokatų
susirinkimą sakė Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika
Meškauskaitė.
Tarybos posėdis numatytas balandžio 26 dieną.
Pasak advokatės, laikinas išbraukimas galiotų tiek, kiek vyktų
procesas. Taip pat advokatui uždrausti dirbti gali ikiteisminio
tyrimo institucijos ir teismas.
„Jeigu jis yra nuteisiamas, tai laikinas išbraukimas virsta nuolatiniu“, - sakė L. Meškauskaitė.
Vilniaus teisėjui R. Skirtunui norima pateikti įtarimus dėl
kyšio ėmimo. Jis įtariamas paėmęs 30 tūkst. litų už Laimonui
Jurgelevičiui palankius sprendimus.
Prokurorų duomenimis, teisėjas dėjo pastangų, kad būtų
paskirtas į trijų teisėjų kolegiją, kuri nagrinės
L. Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą. Jis buvo paskirtas pranešėju
šioje byloje. Be to, priimdamas pinigus iš išteisinamojo advokato
V. Petravičiaus esą pažadėjo palankų nuosprendį jo ginamajam.
V. Petravičius suimtas mėnesiui. S. Juodelis tyrimo metu buvo
sulaikytas, tačiau paleistas.
„Mūsų korpusas yra gana didelis, dirba 1800 advokatų, dar apie
700 padėjėjų. Žinoma, yra įvairių advokatų, įvarių
situacijų, bet mes keliame gana aukštą kartelę savo korporacijos
nariams. Tikrai nesitaikysime su įvariais kyšininkavimo atvejais ir
su advokatų netinkamu elgesiu, ir jeigu tokie atvejai bus, tai
advokatūra yra ne vieną advokatą pašalinusi arba laikinai
sustabdžiusi veiklą“, - kalbėjo Advokatų tarybos pirmininko
pavaduotoja.
Anot jos, probleminė situacija advokatūroje yra susidariusi dėl
garantuotos teisinės pagalbos, nes šiuo metu už jos skyrimą yra
atsakingi valstybės pareigūnai, bet ne pati advokatūra. Gegužės
pradžioje Seime dėl šio klausimo rengiama konferencija.
„Šiandien Lietuvoje garantuojama teisinė pagalba veikia labai
blogai, žmonės nepatenkinti, neefektyviai naudojami mokesčių
mokėtojų pinigai, yra didelė biurokratija. Kai žmogui reikia
advokatų, jis pirmiausia turi eiti pas valdininką ir valdininkas
parenka advokatą. Visą šitą procesą turėtų koordinuoti pati
advokatūra be valdininkų pagalbos“, - sakė L. Meškauskaitė.
Pasak jos, žmogus pats turėtų turėti galimybę rinktis
advokatą, sąraše turėtų būti visi advokatai, o ir patys
advokatai spręstų, ar imtis bylos ar ne.
Kita problema, egzistuojanti Lietuvoje, yra peticijų rengimass
Europos Žmogaus Teisių Teismui. Mat apie 90 proc. peticijų
nepriimama, nes jos turi spragų. Tam bus rengiami Europos tarybos
organizuojami mokymai advokatams.
Šiuo metu šalyje yra 1816 advokatų.