Ministro pirmininko tarnyba siūlo, kad valstybei teismuose dėl
sostinės 938,791 mln. litų dydžio reikalavimo turėtų atstovauti
Finansų ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir Ministro
pirmininko tarnybos atstovai. Dėl to ministrų kabinetas svarstys
pirmadienį pasitarime.
Tačiau Finansų ir Susisiekimo ministerijos teigia, jog jų
atstovai neturi įgaliojimų atstovauti Vyriausybei, nagrinėjant
Vilniaus savivaldybės skundą.
„Finansų ministerija negali prisimti funkcijų, kurių jai
nepaveda įstatymai. (...) Finansų ministerijai nėra teisinio
pagrindo atstovauti Vyriausybei, nagrinėjant tokio pobūdžio
ginčus“, - rašoma ministerijos atsakyme Ministro pirmininko
kancleriui.
„Manytume, kad valstybei tinkamai atstovautų Ministro pirmininko
tarnyba ir Finansų ministerija“, - rašoma Susisiekimo ministerijos
rašte.
Vilniaus apygardos administracinis teismas balandžio 6 dieną
nusprendė nagrinėti sostinės savivaldybės reikalavimą dėl
negautų pajamų priteisti jai iš valstybės 939 mln. litų.
Vilniaus mero Artūro Zuoko teigimu, pagrindinę ieškinio dalį sudaro negautos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšos.
Iš 939 mln. litų siekiančių nuostolių 542 mln. litų esą
susidarė dėl nedidinamos GPM dalies ir „Vyriausybės neveiklumo“,
140 mln. litų negauta dėl nepakankamo savivaldybės funkcijų
finansavimo, Finansų ministerijai esą netinkamai planuojant
2009-2011 metų pajamas, o 257 mln. litų - dėl esą be pagrindo
savivaldybėms priskirtų funkcijų: kompensavimo už lengvatinį
keleivių vežimą.
Sostinės valdžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui
pateiktame skunde taip pat reikalauja įpareigoti Vyriausybę pateikti
Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama
ne mažesnė kaip 60 proc. GPM dalis. Šiemet, pasak A. Zuoko, į
Vilniaus biudžetą patenka tik 40 proc. sostinėje surenkamo GPM.
Premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu teigia, kad iš valstybės
beveik 1 mlrd. litų prisiteisti siekiančios Vilniaus savivaldybės
meras A.Zuokas taip siekia nuslėpti savo „nevisiškai tinkamą“
valdymą.