Kaip vaikams pasiekti mokyklą? Kaip išvežti šiukšles? Kaip išsiurbti nuotekas? Kaip nelaimės atveju privažiuoti greitajai pagalbai ar ugniagesiams?
Daugybė „kaip” antrą savaitę kamuoja Didžiojoje Riešėje, Vanaginės gatvės 77-ajame ir 79-ajame namuose, įsikūrusias keturias šeimas. Mat pernai rudenį dalį 75-ojo namo nusipirkusi medikų šeima per porą dienų užtvėrė kelią, kuriuo nuo seno naudojosi jų kaimynai.
Taip, naujakuriai teisūs, nes jie užsitvėrė savo žemės pėdą, kuria driekėsi kelias. Bet kaimynams neliko galimybės ratuotiems pasiekti namus. Vienintelis būdas – pėsčiomis per krūmus apeiti naujakurius.
Kova Didžiojoje Riešėje vyksta ne tik tvoromis. Ir viena, ir kita šalis jau kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių.
Mašinas palieka prie tvoros
Galimybės automobiliais pasiekti namus neteko 8 suaugusieji, tarp jų – netrukus gimdyti turinti moteris, ir 7 nepilnamečiai vaikai.
Septynios jų transporto priemonės dabar stovi prie sutuoktinių Sonatos ir Dariaus Rakšnių namo tvoros.
Rakšniai, praėjusių metų lapkričio viduryje nusipirkę dalį namo ir užsitvėrę tuos nelemtus 13 kvadratinių metrų, kur anksčiau buvo kelias, pirmieji kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Jie paprašė uždrausti atsakovams naudotis jiems priklausančia sklypo dalimi.
Prieš užtverdami tvorą sutuoktiniai kaimynus bent įspėjo išvairuoti automobilius iš garažų, nes kitaip jie liks užtvertoje teritorijoje.
Tvora, už kurios liko 13 kvadratinių metrų, iškilo balandžio 13-ąją.
Mokėtų 5 tūkstančius litų
Už tvoros atsidūręs Gediminas Eigminas prisiminė, kaip prieš mėnesį Rakšniams pateikė pasiūlymą dėl kelio servituto nesikreipiant į teismą. Dabar tas pasiūlymas išdėstytas jo ir kaimynų priešieškinyje.
Vanaginės gatvės gyventojai sutiktų nupirkti žemę, kurios reikia keliui. Juolab kad ji yra Rakšnių sklypo kampe.
Toje vietovėje vidutinė aro rinkos kaina yra apie 10 tūkst. litų. Vadinasi, 13 kvadratinių metrų kainuotų 1300 litų. Kaimynai Rakšniams duotų daugiau – jie pasiryžę sumokėti iki 5 tūkst. litų kompensaciją, bet medikai net nesileidžia į kalbas.
Tai D.Rakšnys patvirtino ir „Sostinei”, aiškindamas, kad jo žemės sklypas įkeistas bankui, tad jis jos net neturi teisės perleisti kaimynams.
Supratę, kad iš Rakšnių žemės nupirkti nepavyks, Vanaginės gatvės gyventojai taip pat kreipėsi į teismą prašydami nugriauti tvoros dalį, kol vyks bylinėjimasis dėl kelio.
Negana to – Registrų centrui kaimynai įteikė prašymą neregistruoti naujosios Rakšnių tvoros, kol vyksta ginčas teisme.
Manė, kad žemė valstybinė
Bet Vanaginės gatvės gyventojai nenusileidžia tvirtindami, kad pirkdami sklypą ir žemę Rakšniai žinojo, jog kaimynai neturi kito būdo patekti į savo namus.
Be to, visiems namams buvo suteikti Vanaginės gatvės adresai. Tačiau nuo šios gatvės keturių namų gyventojai buvo atskirti tvora.
G.Eigminas kiekvieną kovo 11-ąją fotografuoja pro savo namo langą. Tai jis daro daug metų. Vyras ant stalo padeda nuotraukų šūsnį. Jose matyti, kaip keitėsi aplinka. Toje vietoje, kur dabar iškilęs Rakšnių namas, buvo miškas ir elektros linija.
„Mes manėme, kad ten valstybinė žemė. Nejaugi privalome tikrinti kiekvieną žemės pėdą, kam ji priklauso?” – klausė Gedimino žmona Jūratė. Tuo tarpu D.Rakšnys sakė tvora siekiantis užtikrinti savo šeimos ir turto saugumą: „Mes turime vaikų, kaip ir kaimynai. O jie buvo įpratę automobiliais per mūsų kiemą lakstyti dideliu greičiu. Kaimynus kažkada apgavo, o jie mus dabar monstrais nori paversti.”
Už darbus – kosminė suma
Rakšniai siūlo išeitį, bet kaimynai dėl tokio pasiūlymo tik gūžčioja pečiais. Mat naujakuriai tikina, kad Vanaginės gatvės gyventojai namus gali pasiekti iš magistralinio kelio Vilnius–Utena. Tačiau kaip? Kaimynai pasisamdė specialistą ir jis apskaičiavo, jog nutiesti 214 metrų kelią nuo magistralės kainuotų nei daug, nei mažai – per 193 tūkst. litų. Tai tik kelio kaina.
Į šią sumą neįskaičiuoti sankasos parengiamieji darbai, komunikacijų iškėlimas, greitėjimo, lėtėjimo juostų įrengimas.
Taip pat reikėtų gauti mažiausiai devynių asmenų, per kurių valdomą sklypą driektųsi 6 metrų pločio kelia, sutikimą. Negana to, prireiktų daugybės leidimų, derinimų, o Lietuvos automobilių kelių direkcija apskritai vargu ar sutiktų magistralėje Vilnius–Utena įrengti dar vieną sankryžą.
Tad šitokia galimybė yra nereali, o finansinės, organizacinės ir laiko sąnaudos būtų neprotingos. Pasiūlydavo susitarti geruoju Vanaginės gatvės gyventojai nesėdėjo rankų sudėję ir anksčiau.
Jie nuo 2008 metų kelis kartus prašė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nustatyti servitutą daliai kelio, kuri dabar užtverta. Bet namo, kuriame dabar kuriasi Rakšniai, savininkai vis keitėsi. Jų buvo net penki.
Žemėtvarkininkai atsakymuose nurodydavo dėl to kreiptis į teismą, o neoficialiuose pokalbiuose sakydavo, kad pirmiausia reikia tartis geruoju.