Balandžio pradžioje viena Lietuvoje veikianti skolų išieškojimo agentūra
du Klaipėdos gyventojus paragino kuo greičiau atsiskaityti su savo
kliente - Didžiosios Britanijos įmone, kuri šioje šalyje renka pinigus
už važiavimą apmokestintais greitkelių ruožais.
Pranešime nurodyta, kad klaipėdietė 30-metė Lidija kovo mėnesį nusižengė
net keturis kartus - automobiliu „Volkswagen Passat“ važinėjo tokiais
keliais, bet pinigų nesumokėjo. Kitas uostamiesčios gyventojas Modestas
britams įsiskolino važiuodamas „Ford Transit“. Šiuos automobilius su
lietuviškais numeriais greičiausiai užfiksavo mokamuose Didžiosios
Britanijos kelių ruožuose įrengtos vaizdo kameros arba kompiuteriai.
Lidija susijaudino, nes pranešime nurodyto „Volkswagen Passat“ ji
niekada neturėjo ir jo nevairavo. Nuvykusi į „Regitros“ padalinį
Klaipėdoje moteris dar labiau nustebo - minimas automobilis buvo
registruotas jos vardu. Kas „Regitrai“ pateikė jos vardu surašytus „Volkswagen Passat“ pardavimo-pirkimo dokumentus, moteris nežino.
Panašų raštą dėl skolos išieškojimo gavo ir 27-metis Modestas. Iš vyro
reikalauta mokesčio už kelius, kuriais važiavo esą jam priklausantis „Ford Transit“. Tokio automobilio niekada neturėjęs klaipėdietis irgi
nuvyko į „Regitrą“ ir ten sužinojo naujieną - esą jis yra tikrasis
savininkas. Krovinių automobilis „Ford Transit“ įregistruotas Modesto
vardu, prie dokumentų pridėta jo pirkimo-pardavimo sutartis.
Klaipėdiečiai tvirtina, kad abiem atvejais dokumentai su automobilių
pirkėjų ir pardavėjų parašais yra suklastoti. Tariamieji skolininkai
kreipėsi į policijos komisariatą - pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl
oficialių dokumentų klastojimo gali išsišakoti plačiau. Aiškinamasi,
kam iš tikrųjų priklauso šie automobiliai ir kas jais važinėja.
Registruojantys transporto priemones asmenys privalo pateikti „Regitrai“
jų įsigijimo dokumentus su pardavėjų ir pirkėjų duomenimis. Ne visi
žmonės taip elgiasi, todėl buvę automobilių savininkai, patys to
nežinodami, lieka atsakingi už visas prievoles ir pažeidimus, kuriuos
padaro iš jų transporto priemones įsigiję naujieji savininkai. Arba
priešingai - neperregistruotais automobiliais važinėjantys asmenys visą
atsakomybę dėl eismo įvykių, baudų užkrauna seniesiems savininkams.
„Galbūt Didžiojoje Britanijoje įsikūrę tautiečiai šitaip taupo - ten
važinėja neperregistruotais arba Lietuvoje kitų asmenų vardais tyčia
įregistruotais automobiliais, kad galėtų išsisukti nuo kelių mokesčių
kitose ES šalyse, skirtų nuobaudų?“, - svarstė aferą narpliojančio
Klaipėdos policijos 1-ojo komisariato vadovas Gintautas Mačiulaitis.
Tyrėjai įtaria, jog emigrantus griebtis klastočių gali skatinti nauja
tvarka - iš ES erdvės šalyse įkliuvusių automobilių savininkams baudų
už pražangas galima reikalauti ir ten, kur transporto priemonės yra
registruotos. Britai kelių mokesčio neįskaičiuoja į degalų kainą, jį
galima mokėti pasirinktinai - už metus, mėnesį ir net kelias dienas.
To nepadarius, bet važinėjant keliais automobilių savininkams gresia
baudos. Kitų šalių transporto priemonių savininkai Britanijos keliais
gali ramiai važinėti kelis mėnesius - po to reikia mokėti.
Policijos pareigūnams nebus lengva nustatyti, kas mausto „Regitros“
darbuotojus - kaišioja jiems klastotes. Sulaikyti įtartinų automobilių
vairuotojai išsisukinėja, seka pasakas, kad tai - ne jų nuosavybė.
Klaipėdoje pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl Didžiojoje Britanijoje
užfiksuotų svetimais vardais įregistruotų automobilių ir išieškomų
kelių mokesčių, dėl kurių vėliau tampomi niekuo dėti žmonės, pasak
uostamiesčio tyrėjų, yra tik pirmosios kregždės iš ES šalių.
Sukčiai kažin ar būtų tokie įžūlūs, jeigu „Regitra“ transporto priemones
registruotų tik tada, kai įsitikintų jų pardavimo-pirkimo sandorių
teisėtumu, tikrintų juos pasirašiusių asmenų tapatybės dokumentus. O
dabar bet kas gali ateiti į „Regitrą“, pakišti klastotę ir įregistruoti
automobilį. Dabar net nebereikia jo rodyti, gali nors dešimt kartų
registruoti automobilį svetimais vardais“, - kalbėjo G.Mačiulaitis.
„Klaipėdoje užfiksuoti dokumentų klastojimo faktai mums nėra žinomi. „Regitra“ neįgaliota tikrinti dokumentų, nes tai - ne jos kompetencija.
Registruojant transporto priemones, jų įsigijimo sutartys patvirtinamos
abiejų šalių parašais, sandorių pasekmės tenka pirkėjams ir pardavėjams.
Jeigu pradėtume tikrinti visas sutartis, būtų sugaišta daug laiko,
žmonės nesusitvarkytų reikalų. Todėl transporto priemonių pirkėjams
siūlome patiems prašyti iš pardavėjų dokumentų, užsirašyti jų duomenis,
kad žinotų, ko ir kur ieškoti, jeigu vėliau iškiltų problemų“, -
aiškino „Regitros“ viešųjų ryšių atstovė Laimutė Užupė.
Panašūs nesusipratimai dėl automobilių pirkėjų ir pardavėjų duomenų
autentiškumo jau tampa kasdienybe. Joniškietis 27-metis Aidas
Vainauskas, įsigijęs „Renault Laguna“, trejus metus ramiai važinėjo, kol
nusprendė mašiną įregistruoti tėvo vardu. Nuvykę į „Regitrą“ vyrai
neteko žado - pasirodo, šis automobilis buvo pavogtas Belgijoje.
Paieška paskelbta vėliau nei A. Vainauskas jį įsigijo Kauno turguje.„Renault Laguna“ sulaikytas ir uždarytas policijos komisariate.
„Kaip taip gali būti - automobilis įregistruotas „Regitroje“, gavo
valstybinius numerius, perėjo technikines apžiūras, draustas Kasko
draudimu - ir staiga jo netenku. Jeigu valstybės įmonė registravo
automobilį, tai turi prisiimti visą atsakomybę. Kur garantija, kad
nusipirkęs kitą vėl jo neteksiu?“, - apmaudą liejo A. Vainauskas.
Joniškiečio teigimu, kažko iki galo nepadariusi „Regitra“ šiuo atveju
veikė tarsi būtų savotiška tarpininkė tarp Belgijoje „Renault Laguna“
nugvelbusių vagių, šio automobilio pardavėjų ir pirkėjų Lietuvoje.