Atrodytų, antrasis variantas – kur kas paprastesnis, juolab kad tas įmones valdo ne bet kas, o valstybė.
Deja, realybė – visai kitokia. Dabartinė Vyriausybė griežtina prekybos turgavietėse tvarką, skelbia karą vokeliuose mokantiems atlyginimus verslininkams, tačiau yra visiškai bejėgė prieš savo pačios valdomų kompanijų vadovus ir valdybos narius, nors pastarieji yra ministerijų valdininkai.
Bet kokiomis priemonėmis išsisukti nuo dividendų mokėjimo.
Toks vajus artėjant akcininkų susirinkimams jau ne pirmus metus kyla valstybės valdomose įmonėse.
Mat visos jos įgyvendina labai svarbius ir vien strateginius projektus. Naujai iškepta aštuoniakojė energetikų struktūra neva kaupia pinigus atominės elektrinės statybų parengiamiesiems darbams. Klaipėdos uostas kartu su „Klaipėdos nafta” stato suskystintų dujų terminalą.
Lietuvos radijo ir televizijos centras mėgina užbaigti analoginės televizijos erą. Visam tam irgi reikia lėšų.
Jų tikrai yra. Ypač energetikų sąskaitose. Nors elektrą tiekianti LESTO skundžiasi dirbanti nuostolingai, net ir Ūkio ministerija pripažįsta, kad tas minusas – popierinis, atsiradęs dėl netinkamos apskaitos. Kartu LESTO valdyba visą įmonės sukauptąjį pelną (nei daug, nei mažai – milijardą litų) siekia perkelti į kitus metus.
Paradoksas: energetikai sėdi ant pinigų maišo, o juos valdanti valstybė skolinasi tarptautinėse rinkose už labai nemenkas palūkanas, kad galėtų refinansuoti ankstesnes paskolas ir užkamšyti valstybės bei „Sodros” biudžetų skyles.
Maža to, valstybės iždą vengiančių papildyti bendrovių vadovai kasmet mėgaujasi vis didesniais atlyginimais.
Štai Visagino atominės elektrinės grupėje, kuriai priklauso LESTO, „Lietuvos energija” ir dar kelios bendrovės, vidutinė vieno iš 72 vadovaujančių žmonių alga siekė 12,3 tūkst. litų (neatskaičius mokesčių).
Dar 2010-aisiais jie gaudavo „vos” po 10 tūkstančių.
Vien tik „Lietuvos energijos” įmonių grupės vadovų algų vidurkis pakilo nuo 9,2 iki 11,7 tūkst. litų.
Elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid” diriguojantys veikėjai gavo nebe po 12, o po 13 tūkst. litų.
„Lietuvos energijos” generalinis direktorius D.Misiūnas viską aiškina labai paprastai: pasirodo, vadovams buvo iškeltas tikslas ne gauti daugiau pelno, o tiesiog sumažinti sąnaudas.
Tai neva buvo padaryta, todėl ir algos kyla.
Tačiau lazda turi du galus. Mažinti sąnaudas įmanoma tik taupant ir mažiau investuojant. Energetikos srityje tai visiška prapultis. Ne veltui patyrę šio sektoriaus ekspertai pripažįsta, kad kiekvienais metais vis gausėja incidentų ir elektros tiekimo sutrikimų. Mat mosuojant taupymo vėliava daugelis patyrusių specialistų paprasčiausiai buvo atleisti.
Karpyti išlaidas galima ir sumažinant atlyginimus. Tačiau, kaip regime, energetikų pasaulyje tuo net nekvepia. Žinoma, tik įmonių viršūnėlėse.
Tad ko čia stebėtis, jei prabilus apie įnašą į biudžetą energetikai purtosi lyg prisilietę prie pliko elektros laido? Juk išmokėjus dividendus gali jau nebelikti iš ko pasididinti atlyginimų.