Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, reikėtų džiaugtis, jog pagaliau rastas 15 metų ieškotas sprendimas tarp visuomenės ir teisingumą vykdančių institucijų.
„Po ilgą laiką - bene 15 metų - trukusios konfrontacinės diskusijos, kuomet diskusijos šalys kaltina viena kitą uždarumu, klanais, neprofesionalumu, brangumu, mano supratimu, pavyko surasti bendrą pagrindą ir kalbėti apie tarėjus ten, kur tai duotų naudą teisingumo vykdymui, aiškiau parodyti visuomenei, kaip funkcionuoja teismai, ir duotų vienareikšmį pozityvų efektą“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė ministras.
Teismų įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant didinti teismų veiklos atvirumą ir visuomenės pasitikėjimą jais. Įstatymo projekte numatyta, kad visuomenės atstovai būtų pasitelkti sprendžiant itin reikšmingas bylas, kuriose prieš teismui priimant sprendimą jie galėtų išsakyti savo nuomonę teisėjui, kaip turėtų būti išspręstas ginčas. Teismas šią nuomonę privalės įvertinti ir pagrįsti, kodėl į ją buvo atsižvelgta arba ne.
Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo duomenimis, visuomenės atstovais - tarėjais - teismuose galės būti ne jaunesni nei 21 metų ir ne vyresni nei 65 metų Lietuvos piliečiai, kurie yra veiksnūs, moka lietuvių kalbą, turi vidurinį išsilavinimą, nevartoja narkotinių medžiagų, nėra padarę nusikalstamos veikos, gyvena Lietuvoje ir nedirba valstybės tarnautojais, nėra kariai ar politikai ir pan.
Šiuos atstovus atsitiktinės atrankos būdu atrinks teismo, kuriame bus nagrinėjama byla, pirmininkas. Jų vienos bylos nagrinėjime turėtų dalyvauti du.
Visuomeniniu tarėju paskirtas asmuo turės dalyvauti teismo posėdžiuose. Neatvykus į posėdį be pateisinamos priežasties jam galės būti skiriama iki 1 tūkst. litų bauda. Taip siekiama užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui ir bylų vilkinimui.
Visuomenės atstovai teismuose turėtų teisę gauti atvykimo į teismą bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją, atlygį už visuomeninio teisėjo pareigų atlikimą, kuris būtų proporcingai skaičiuojamas pagal tai, kiek buvo atliekamos visuomeninio teisėjo pareigos. Laikas, kai atliekamos šios pareigos, būtų įskaitomas į darbo stažą. Asmuo negalėtų būti skiriamas į visuomenės atstovus teisme daugiau nei 10 posėdžių per metus.
Teismų įstatymo pakeitimo projektas dar bus svarstomos Vyriausybės posėdyje. Jei posėdyje siūlomiems pakeitimams bus pritarta, dėl projekto turės apsispręsti Seimas.
Teisingumo ministerijos skaičiavimais, visuomenės tarėjų instituto išlaikymas per metus kainuotų apie 5,2 mln. litų. Be to, dar kas ketverius metus reikėtų skirti apie 120 tūkst. tarėjų atrankai.
„Lietuva neturėtų kurti neadekvačiai brangaus tarėjų instituto ir to nesiekiame daryti (...). Yra tam tikrų pastabų išsakyta dėl to, ar nereikėtų mažiau mokėti už tarėjo darbą. Aš pats ne kartą esu sakęs, kad reikia dar kartą persvarstyti, ar tos bylų kategorijos, kurios yra pateiktos, ar tikrai visos yra būtinos, nes kaina susideda iš pagrindinio dalyko - kiek bylų yra tokių, kur dalyvauja tarėjai, ir kiek apmokama už konkretų dalyvavimą konkrečioje byloje. Fiksuoti kaštai, pačios struktūros palaikymas yra mažesnioji šitos kainos dalis“, - sakė R. Šimašius.
Teisingumo ministras yra prognozavęs, kad tarėjų institutas jau galėtų veikti nuo kitų metų.
„Aš tikiuosi, kad šitos kadencijos Seimas dar galėtų pritarti būtent pačiam įstatymo projektui. Pačiu optimistiškiausiu variantu, ko gero, galima galvoti apie sausio 1 d.“, - pirmadienį sakė jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra sakiusi, jog pritaria tarėjų instituto įvedimui kai kuriose bylose, ir esą tai galėtų būti padaryta jau šiais metais.
Palankiai tarėjų atsiradimą teismuose vertina ir Premjeras Andrius Kubilius.
„Manau, projektas yra tikrai reikalingas, atliepiantis visuomenės lūkesčius“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Ministras Pirmininkas.
Apklausų duomenimis, teismų sistema Lietuvoje nepasitiki apie 65-70 proc. piliečių.