Režisierius Gintas Žilys buvo reta išimtis Lietuvos padangėje -
puikiai sugebėjęs derinti kūrėjo ir vadovo savybes, rašoma Kauno
valstybinio muzikinio teatro nekrologe.
Dainininkai, kuriems teko
daug metų dirbti su režisieriumi, liudija, kad jo muzikinių
spektaklių sėkmės paslaptis - asmeninė estetinė prigimtis,
jautrumas muzikos logikai ir klasikos išugdytas literatūrinis
skonis. Mažai Lietuvoje režisierių, galėjusių skaityti klavyrą ar
net operos partitūrą. Pats G. Žilys sakė: „Retas dramos režisierius
suvokia, kad operos esmė - dramaturgija partitūroje, o ne siužete“,
o lygindamas dramos ir muzikinių spektaklių kūrimo ypatybes
menininkas tvirtino - „Nesutiksiu su tuo, kad operą pastatyti
lengviau nei Čechovą“.
Gintas Žilys gimė 1941 rugsėjo 2 dieną. 1963 m. baigė Lietuvos
valstybinę konservatoriją (dabar Muzikos akademija) aktoriaus
meistriškumo specialybę, dirbo Šiaulių dramos teatre, Vilniaus
Jaunimo teatre. 1971 m. baigė Aukštuosius režisūros kursus
Maskvoje.
Pirmuosius penkiolika spektaklių G. Žilys pastatė Vilniaus Jaunimo teatre. Kauno akademiniame dramos teatre jo pastatytas R.
ir R. Šermanų miuziklas „Merė Popins“ (1977) buvo apdovanotas
tuometinėmis sąjungos ir respublikos kultūros ministerijų
premijomis. Pajutęs, kad kurti spektaklius savarankiškumo prasme
yra įdomiau nei vaidmenis, G. Žilys nutarė toliau studijuoti
režisūrinio proceso paslaptis.
Dosni likimo ranka lėmė, kad
Aukštųjų režisūros kursų Maskvoje metu, jam teko laimė mokytis pas
vieną žymiausių rusų teatro menininkų, režisierių A. Efrosą. Jo
generuotas idėjas G. Žilys turėjo puikią progą perteikti Kauno
valstybiniame muzikiniame. Čia jis statė beveik visų žanrų
muzikinius spektaklius, kurių žymesni: G. Goberniko muzikinė
komedija „Meile nežaidžiama“ (1978), G. Kuprevičiaus miuziklas „Aš
tau siunčiu labų dienų“ (1986).
1987 m. G. Žilys įkūrė Klaipėdos muzikinį teatrą. Vadovaudamas
jam statė spektaklius, kurių žymesni yra operos: A. Žigaitytės
„Mažvydas“, G. Donicečio (Donizetti) „Varpelis“, G. Rosinio
(Rossini) „Italė Alžyre“, G.C.Menočio (Menotti) „Telefonas“ ir
„Mediumas“.
1991 - 2005 m. G. Žilys buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro
vadovas, po to dar ketverius metus - meno vadovas. Dirbdamas Kaune,
jis tęsė ilgametes šio teatro tradicijas statyti visų muzikinių
žanrų spektaklius, tačiau reikliai pertvarkė repertuarą,
rinkdamasis pakankamai aukšto meninio lygio kūrinius.
Svarbiausi G. Žilio pastatymai - operos: V. A. Mocarto
(W.A.Mozart) opera „Don Žuanas“ (1980, su dirigentu, prof. Sauliumi
Sondeckiu ir dailininku Rimtautu Gibavičiumi), Š. Guno (Ch. Gounod)
„Margarita“ (1994, geriausias metų spektaklis Kaune), U. Džordano
(U. Giordano) „Andrė Šenjė“ (1999), Dž. Verdžio (G.
Verdi)“Traviata“ (1999), G. Kuprevičiaus „Karalienė Bona“ (2002),
Š. Guno „Romeo ir Džuljeta“ (2003); operetės: I. Kalmano „Silva“
(1992), J. Štrauso (J.Strauss) „Šikšnosparnis“ (1993) ir „Naktis
Venecijoje“ (2001), P.Abrahamo „Viktorija“ (1996), F.Leharo „Grafas
Liuksemburgas“ (2002) ir „Linksmoji našlė“ (2008), F.Loewe
miuziklas „Mano puikioji ledi“ (1998).
1996 m. ir 1997 m. režisierius bendradarbiavo su Čikagos
Lietuvių opera, pastatė operas „Jūratė ir Kastytis“, „Marta“.
Nuo 1995 m. režisierius buvo humanitarinių mokslų docentas,
2002 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir teatro menui jis
apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino kryžiumi, 2004 m.
apdovanotas Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės ordinu.
Atsisveikinimas su režisieriumi Gintu Žiliu - Kauno
valstybiniame muzikiniame teatre. Velionis bus pašarvotas balandžio
23 d. (pirmadienį). Lankymas nuo 15 iki 22 val. ir balandžio 24 d.
nuo 9 val. Karstas išnešamas 14 val.
Režisierius Gintas Žilys bus laidojamas Kauno Petrašiūnų kapinėse.