Premjeras Andrius Kubilius ir projektą teikianti Teisingumo
ministerija tikisi, kad tokia pertvarka padidins pasitikėjimą
šalies teismais.
„Ministrų kabinetas pasitarime pritarė Teisingumo ministerijos
siūlymui į teismų darbą įtraukti visuomenės atstovus, kurie
dalyvautų sprendžiant svarbias bylas ir patartų teismui, kokį
sprendimą priimti“, - sakoma Vyriausybės pranešime spaudai.
Formaliai projektas dar turės būti patvirtintas Vyriausybės
posėdyje, o galutinį žodį tars Seimas.
„Visuomeninių teisėjų institutas – vienas iš būdų padaryti
teismų veiklą skaidresnę, labiau atvirą visuomenei, o kartu
padidinti visuomenės pasitikėjimą teisingumą vykdančia valdžia“,
- aiškinamajame rašte nurodo Teisingumo ministerija.
Pagal projektą, visuomeniniais teisėjais galėtų būti Lietuvos
piliečiai nuo 21 iki 65 metų, turintys vidurinį išsilavinimą ir
neteisti. Visuomeninių teisėjų sąrašai būtų sudaromi
atsitiktinės atrankos būdu.
Ministerija siūlo, kad visuomeniniai teisėjai gynybai
pageidaujant dalyvautų nagrinėjant bylas, kuriose kaltinamasis
nepilnametis, kur gresia įkalinimas iki gyvos galvos, taip pat visose
bylose dėl korupcinių nusikaltimų.
Civilinėse bylose, šaliai pageidaujanti, visuomeniniai teisėjai
būtų įtraukiami bylose dėl garbės ir orumo gynimo. Projekte
numatyta, kad visuomeniniai teisėjai taip pat dalyvautų nagrinėjant
visas civilines ir administracines bylas dėl viešojo intereso
gynimo, administracines bylas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos
komisijos sprendimų.
Teisingumo ministerijos siūlymu, visuomeninis teisėjas byloje
visuomet pareikštų savo nuomonę, kuri būtų fiksuojama. Teisėjas
šią nuomonę įvertintų, ir, jeigu nepritaria jai, išdėstytų
nepritarimo argumentus.
Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius siūlo
žengti toliau - jis siūlo visuomenės atstovams suteikti ir
sprendimo, ne vien patarimo teisę.
Visuomeniniai teisėjai gautų atvykimo į teismą ir gyvenamosios
patalpos nuomos išlaidų atlyginimą, taip pat atlygį už
visuomeninio teisėjo pareigų atlikimą. Šio atlygio dydis būtų
skaičiuojamas pagal apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos
dydį.
Šiuo metu apylinkės teismo pareiginės algos valandinis atlygis
yra 31 litas. Finansų ministerijos nuomone, tai būtų per didelis
užmokestis, todėl ji siūlo atlygį visuomeniniam teisėjui
mažinti.
Jei būtų patvirtinta Teisingumo ministerijos siūloma tvarka,
per metus visuomeninių teisėjų instituto išlaikymas kainuotų apie
5,2 mln. litų.
Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Lietuvai brangiai kainuoja ir
visuomenės nepasitikėjimas teismais.
„Aš negaliu atsakyti, ar tarėjų institutas tikrai bus brangus,
tai dar svarstysime, bet reikia atsiminti, kad Lietuvai yra taip pat
labai brangu neturėti tokios visuomenės dalyvavimo teismų darbe
institucijos, kas neleidžia visuomenei būti įsitikinus, kad
teisingumas Lietuvoje realizuojamas pačiu efektyviausiu būdu“, -
žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad reforma leis
visuomenei geriau suvokti, kaip funkcionuoja teismai, taip pat bus
naudinga patiems teismams.
„Tikiuosi, kad šitos kadencijos Seimas dar galėtų pritarti
įstatymo projektui“, - žurnalistams sakė R.Šimašius. Jo teigimu,
visuomenės teisėjai galėtų pradėti dirbti jau kitąmet.
„Projektas gali būti prasmingas tik tada, kai jis iš tiesų
padės teismams geriau dirbti. Taip tą projektą ir vertinu - yra tam
tikros bylų kategorijos, kur dalyvavimas žmonių iš šalies,
žmonių iš gatvės, gali teisėjams padėti labiau suvokti
situaciją, padėti parengti geresnius sprendimus. Tai yra sėkmės
garantas“, - kalbėjo teisingumo ministras.
Kritikai perspėja, kad visuomenės atstovų įtraukimas į
teismų darbą gali dar pailginti bylų nagrinėjimą.