Anot Ministro pirmininko tarnybos pranešimo, prieš sudarant
taikos sutartis statytojai turės parengti statinių projektų
pakeitimo pasiūlymus, kurie sumažintų žalą valstybės saugomai
kultūros paveldo vietovei – Palangos miesto istorinei daliai ir
kraštovaizdžiui.
Projektiniams pasiūlymams turės pritarti Kultūros paveldo
departamentas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija ir Palangos miesto savivaldybė.
„Dėl penkių objektų Palangoje siūloma sudaryti taikos
sutartis. Taikos sutartis reiškia, kad turi būti nuolaidos iš
abiejų pusių. Na ir mes siūlome, kad taikos sutartyje būtų
aiškiai įvardinta, pirmas punktas, kad yra tam tikri teisės aktų
pažeidimai“, - žurnalistams po pasitarimo sakė ministro pirmininko
kancleris Deividas Matulionis.
Statytojai taip pat turėtų įsipareigoti nereikšti finansinio
pobūdžio pretenzijų valstybei ar Palangos miesto savivaldybei.
„Tikimės, kad tos įsisenėjusios bylos pajudės tokiu būdu.
Aišku, taikos susitarimas ir taip buvo galimas, bet Vyriausybė
įsikišo tik dėl to, kad matėsi, kad tam tikra aklavietė yra tarp
statytojų ir valstybės institucijų. Čia būtų tam tikras
papildomas postūmis išspręsti taikos būdu“, - kalbėjo
D. Matulionis.
Taikos sutartis turėtų pasirašyti visi bylose dalyvaujantys
asmenys. Pasak kanclerio, visos šalys tai padaryti sutinka.
„Praktiškai visos šalys sutinka, ir, be jokios abejonės, taikos
susitarimas taps kūnu tik tada, kai bus patvirtintas teisme. Bet
dažniausiai taikos susitarimai yra patvirtinti teisme“, - teigė jis.
Aplinkos ministerijai ir Kultūros ministerijai pavesta parengti
žalos kraštovaizdžiui ir kultūros paveldo vietovei apskaičiavimo
metodikas.
Kultūros paveldo departamentas ir Valstybinė teritorijų
planavimo ir statybos inspekcija įpareigoti kas tris mėnesius teikti
Vyriausybei informaciją apie taikos susitarimų sudarymo eigą ir
rezultatų įgyvendinimą.
Sudaryti sutartis su penkių pastatų savininkais pasiūlė darbo
grupė.
Ji siūlo taikos sutartis sudaryti dėl statinių buvusių poilsio
namų „Eglė“, „Kastytis“, „Neringa“ vietose, buvusio „Jūratės“
baseino vietoje ir statinių Šventosios gyvenvietės pietvakarinėje
dalyje (tarp Ošupio, Jūros, Mokyklos gatvių ir Šventosios
vandenvietės). Dėl visų šių statybų į teismus kreipėsi
prokurorai, galutinių sprendimų teismai dar nėra priėmę.
Iš darbo grupės pažymos matyti, kad išduodant leidimus
minėtiems penkiems statiniams galėjo būti padaryta klaidų:
prokurorai, gindami viešąjį interesą, teismuose ginčija kai
kurių minėtų teritorijų detaliuosius planus, techninių projektų
sprendinius ir kitus dokumentus.
Taip pat teigiama, kad teismams nusprendus griauti statinius jų
savininkų patirtą žalą galėtų tekti atlyginti neteisėtus
sprendimus priėmusiam viešojo administravimo subjektui.
Tos pačios darbo grupės išvados dėl statinių Neringoje likimo
sulaukė kritikos. Šios darbo grupės siūlymu ir Vyriausybės
pritarimu tarp Neringoje numatomų įteisinti pastatų atsidūrė
vadinamieji Preilos boteliai, kuriuos nugriauti buvo įpareigojęs
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.