Vyriausybei peršama 218 ha ploto plynė su fiziniams asmenims priklausančiais sklypais
Siekis žūtbūt išlaikyti metalo vagių nuniokotą pramoninio parko teritoriją buvo toks didelis, kad staiga viešai prabilta apie tūkstantį darbo vietų sukursiantį paslaptingą investuotoją.
Ne mažiau keistas buvo sprendimas ypač skubiai patvirtinti sklypą būsimajai LEZ, kurią kontroliuos valstybė.
Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys įspėjo politikus, kad tai sužlugdys savivaldybės įmonės plėtros perspektyvą. Viešai problemą įvardijusiam oro uosto įmonės vadovui iškart pagrasinta – jis neteks darbo.
Patys tvarkytis nepajėgė
Prieš kelerius metus Lietuvoje įsteigti šeši pramoniniai parkai, kurie užima beveik 615 ha teritoriją. Juos steigiant iš valstybės biudžeto ir ES fondų buvo išleista 101 mln. litų.
Tvarkant šias dykynes panašia dalimi teko prisidėti ir savivaldybėms.
Iš anksto kritikuotas pramoninių parkų steigimas iš tiesų nedavė lauktos naudos, todėl Ūkio ministerija praėjusį rudenį ėmė svarstyti, ką daryti.
Tuomet apsispręsta, kad Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Naujojoje Akmenėje būtina steigti LEZ. Savivaldybių paprašyta šias teritorijas perleisti valstybei.
Į šį sąrašą nepateko tiktai Alytus ir Kėdainiai: dzūkai susirado keturis stambius investuotojus, o aukštaičiai nutarė šeimininkauti be valstybės pagalbos.
Sukūrė investuotojo mitą
Šiaulių miesto politikai iš pradžių labai entuziastingai priėmė šį Vyriausybės siūlymą.
Skolose skęstančio miesto vadžia prašė tik viena – sugrąžinti 23 mln. litų. Mat tokią sumą šiauliečiai yra palaidoję už miesto plytinčiuose laukuose, kuriuose šeimininkauja metalo vagys.
Galiausiai buvo priimtas kitas sprendimas – neduoti beveik 53 hektarų teritorijos.
„Pramoniniame parke nebėra laisvos vietos. Į Šiaulius ateina bendrovė, kuri sukurs 1000 darbo vietų”, – sensacingą žinią paskelbė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Politikas ėmė mykti „Lietuvos ryto” paprašytas pakomentuoti šią džiaugsmingą žinią darbo neturintiems miestiečiams: „O gal investuotojas nenori, kad mes apie jį kalbėtume?”
Baimė slepiasi po žeme?
Šiaulių meras patikino, kad visa teritorija jau išdalyta, todėl čia nebereikia steigti LEZ.
Tačiau šiam teiginiui prieštarauja savivaldybės veiksmai – tuščio pramoninio parko reklamos kampanija nenutraukta.
Galiausiai J. Sartauskas pateikė įtikinamesnę versiją, kodėl nenorima atiduoti valstybei sutvarkytos teritorijos: „Mes savo investavome, sukūrėme – tegul dabar jie savo daro.”
Vėliau ši mero versija buvo pagražinta absurdišku teiginiu: neva pramoniniame parke jau įsikūrusioms įmonėms neįmanoma suderinti LEZ suteikiamų pelno mokesčio lengvatų.
Kur kas įtikinamiau nuskambėjo versija iš savivaldybės užkulisių. Kalbama, kad baiminamasi galimo audito, kurį, tikėtina, atliktų teritoriją su visomis komunikacijomis perėmusi valstybė. Tada vietos veikėjams iškiltų didelių problemų – mat atliekant darbus neva naudota ir ES nesertifikuotų medžiagų.
Pagrasino atleisti iš darbo
Miesto tarybos posėdžio išvakarėse buvo pristatyta Šiaulių oro uosto plėtros perspektyva. Galimybių studiją už 0,5 milijono litų atlieka Nyderlandų bendrovės NACO ekspertai. Jie pripažino, kad oro uosto plėtrai būtina laisva žemė, o problemų kyla dėl kaimynystės su kariškiais.
Tą pačią tiesą politikams bandė įrodyti ir Šiaulių oro uosto direktorius R.Mikšys.
„Be oro uosto ir pats miestas neturi perspektyvos būti plėtojamas, todėl galėsime užsikabinti lentelę „Šiaulių kaimas”, – emocingai kalbėjo R.Mikšys.
Į savivaldybės įmonės vadovo drąsos protrūkį reaguota išsyk – tarybos posėdžių salėje jam buvo pasakyta, kad neteks darbo.
Po posėdžio susirinkę politikai svarstė, kaip atsikratyti problemų keliančio R.Mikšio: surengti visapusį įmonės veiklos auditą ar skelbti viešą laišką dėl nepasitikėjimo.
Rožinė svajonė
* Beveik 53 ha teritorijos užimantis Šiaulių pramonės parkas oficialiai atidarytas prieš ketverius metus. Sukurti infrastruktūrą kainavo per 40 milijonų litų.
* Didžioji dalis investicijų gulė ant savivaldybės pečių – miestui ši avantiūra kainavo 23 mln. litų. Likusią dalį davė valstybė ir ES regioninės plėtros fondas.
* Per parko atidarymą 2008 m. rudenį Šiaulių vadovai pūtėsi, esą investuotojų yra tiek daug, kad bus rengiamas konkursas ir kruopšti atranka. Dabar aišku, kad tai tebuvo rožinė skolintus pinigus ištaškiusių politikų svajonė: pramoniniame parke prieš pusmetį įsikūrė vienintelė įmonė – kartono pakuotes gaminanti „Lietmeta”.
* Į 50 arų sklypą investuoti 2 milijonai litų.
* Tiesa, savivaldybė turi sutartis su dar trimis įmonėmis – biokuro granulių gamintoja „B.P. Technology”, sandėlį pasistatyti norinčia „Saldos prekyba” ir metalo apdirbimu besiverčiančia „Statga”. Jei šios bendrovės ir įsikurs, jos neužims nė penktadalio pramonės parku vadinamos dykynės.
* Nesaugomame pramonės parke šeimininkauja metalo vagys – vagiami kanalizacijos šulinių dangčiai, plėšiami laidai, kabeliai.