Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai į Vilnių atvyks trečiadienį ir viešės iki penktadienio.
Preliminarioje programoje numatoma, kad trečiadienį
europarlamentarai susitiks su generalinio prokuroro pavaduotoju
Dariumi Raulušaičiu ir prokuroru Irmantu Mikelioniu. Vėliau
numatomas delegacijos susitikimas su Žmogaus teisių stebėjimo
instituto atstovais.
Portalo lrytas.lt žiniomis, Europos Parlamento LIBE (žmogaus teisių, laisvių ir vidaus reikalų) komitetas gavo signalų, kad tyrimas dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje atliktas neišsamiai, neatsakyta į svarbius klausimus.
Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto (LŽTI) teisės projektų vadovė Mėta Adutavičiūtė, įtraukta į susitikimo su europarlamentarais delegaciją, sakė: „Mes taip pat manome, kad tyrimas atliktas atsainiai, visuomenei pateikta per mažai žinių. Specialiųjų tarnybų viešumo baimė tebegimdo gandus“.
M. Adutavičiūtė teigė nežinanti, kokie konkrečiai su CŽV kalėjimo skandalu susiję klausimai bus aptariami LŽTI atstovų susitikime su europarlamentarais, jie iš anksto nenumatyti.
Delegacija susitiks su teisingumo ministru
Remigijumi Šimašiumi ir vyks į Valstybės saugumo departamento
(VSD) bazę Antaviliuuose, netoli Vilniaus, kur, anot kai kurių
žiniasklaidos pranešimų, galėjo veikti slaptas sulaikymo centras.
VSD žada delegaciją palydėti į jam priklausančias patalpas,
tačiau žurnalistai ten nebus įleidžiami.
Tą pačią dieną Europos Parlamento nariai susitiks su
prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjais ir Civilinės aviacijos
administracijos atstovais.
Penktadienį delegacija apsilankys Užsienio reikalų
ministerijoje ir Seime, kur surengs spaudos konferenciją.
EP delegacijai vadovauja LIBE (žmogaus teisių, laisvių ir vidaus reikalų) komiteto pirmininkas Juanas Lopezas Aguilaras, kartu atvyksta europarlamentarės Helene Flautre, Sarah Ludford, Tanja Fajon, Michele Striffler, Ana Gomes.
Kovo pabaigoje šis Europos Parlamento komitetas surengė
klausymus dėl Europos Sąjungos valstybių narių dalyvavimo CŽV
slaptoje kalinimo programoje, kuri buvo pradėta vykdyti po 2011 metų
rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
Balandžio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją,
kuria paragino iki galo ištirti įtarimus dėl CŽV kalėjimų.
Dokumente europarlamentarai pareiškė apgailestaujantys, kad kai
kurios Europos Sąjungos šalys nesugebėjo visapusiškai ištirti
prielaidų dėl jų pagalbos Jungtinių Valstijų Centrinei žvalgybos
valdybai neteisėtai gabenant ir kalinant terorizmu įtariamus
asmenis.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo
identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo
būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti
keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę
2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą
atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra,
tačiau praėjusių metų sausio mėnesį jį nutraukdamas prokuroras
Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo
esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad
Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas.