Europos Sąjungos (ES) vykdomoji institucija - Europos Komisija -
ES teisės pažeidimų neįžvelgia, o Lietuvos valdžios atstovai
pabrėžė, kad peticijos autoriai klaidina europarlamentarus.
Peticijos teikėjai Lenkijos piliečiai Tomaszas Snarskis
ir Jozefas Sloma prašė išnagrinėti, ar įstatymas atitinka nediskriminavimo dėl pilietybės principą.
„Lenkų mažumos padėtis Lietuvoje blogėjo, ypač po to, kai
Lietuva įstojo į ES“, - Peticijų komitete antradienį sakė
T. Snarksis.
Jis skundėsi, kad lenkai Lietuvoje negali rašyti savo vardų ir
pavardžių originalo kalba, o vietovardžiai turi būti rašoma tik
lietuviškai. Pasak T. Snarskio, naujasis Švietimo įstatymas
diskriminuoja lenkiškas mokyklas. Jo teigimu, taip pažeidžiamos ES
vertybės.
Naujasis Švietimo įstatymas numato, kad Lietuvos istorija ir
Lietuvos geografija tautinių mažumų mokyklose turi būti mokoma
lietuvių kalba, be to, ateityje ketinama suvienodinti lietuvių
kalbos egzamino užduotis visiems abiturientams.
Iki įsigaliojant įstatymui, visos pamokos, išskyrus lietuvių
kalbos, tautinių mažumų mokyklose galėjo vykti tautinės mažumos
kalba. Pasak Lietuvos pareigūnų, tai trukdė moksleiviams gerai
išmokti lietuvių kalbą ir neatitiko Europos standartų, pagal
kuriuos bent 40 proc. pamokų tautinių mažumų mokyklose vyksta
valstybine kalba.
Reaguodama į peticijoje išdėstytus argumentus, Europos Komisija
pabrėžė, kad už švietimo sistemą ir kalbų politiką atsakingos
pačios valstybės narės, o ne ES institucijos.
„(...) valstybės narės visų pirma atsakingos už mokymo turinį
ir savo švietimo sistemos organizavimą, taip pat už vykdomą kalbų
politiką“, - nurodo Europos Komisija.
„Atsižvelgiant į tai, reikėtų žinoti, kad peticijos
patikėjo minimos teisinės priemonės nepriklauso Europos Sąjungos
teisinei sistemai“, - rašoma Komisijos atsakyme.
Posėdyje kalbėjusi Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos
atstovė atmetė lenkų priekaištus, sakydama, kad Lietuvos švietimo
sistema unikali tuo, kad sudaro galimybes tautinėms mažumoms įgyti
išsilavinimą gimtąja kalba nuo darželio iki aukštosios mokyklos.
Pagal numatytą tvarką, gavęs peticiją, Europos Parlamento
Peticijų komitetas gali paprašyti Europos Komisijos atlikti pirminį
tyrimą, perduoti peticiją toliau svarstyti kitiems Europos
Parlamento komitetams, o kai kuriais išskirtiniais atvejais parengti
ir pateikti išsamų pranešimą Europos Parlamentui.
Tačiau Peticijų komiteto sprendimai negali būti viršesni už
valstybių narių kompetentingų institucijų priimtus sprendimus,
pabrėžiama Europos Parlamento interneto svetainėje.