Antradienį už tai, kad įstatymas būtų priimtas su šalies vadovės teiktomis pataisomis, balsavo visi 84 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Siekiant užtikrinti kokybišką apskaitos paslaugų teikimą ir kelti apskaitos paslaugas teikiančių asmenų kvalifikaciją, prezidentė pasiūlė nustatyti, jog ūkio subjektų apskaitą tvarkantis asmuo būtų išlaikęs atitinkamą kvalifikacijos egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką. Kartu numatoma galimybė pripažinti į aukštųjų mokyklų programas įtrauktų atitinkamų disciplinų egzaminus.
Priimtame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris), apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ir pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai, teikiantys vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas atitinkančias paslaugas, turės laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų ir būti išlaikęs profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminą.
Kaip pastebi Seimo Audito komitetas, minėtieji egzaminai bus pripažįstami pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengtą egzaminų pripažinimo tvarką. Užtikrinant tinkamą įstatymo nuostatų dėl kvalifikacijos egzamino reikalavimo įgyvendinimą, įstatyme nustatyta, kad jos įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.
Įstatymas papildytas nuostata, kad ūkio subjekto buhalterinės apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus individualios įmonės apskaitą. Taip pat nuo 2013 m. sausio 1 d. finansines ataskaitas kartu su vadovu turės pasirašyti ir įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu.
Įstatyme nustatyta pareiga, kad apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo turi apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu visą apskaitos paslaugų teikimo laikotarpį ir metinė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 10 tūkst. litų.
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatas, priėmus įstatymą buhalterinės apskaitos paslaugas galės teikti ne tik vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, bet ir apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis fizinis asmuo.
Atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo trūkumus, siekiant, kad pagal apskaitos registrus būtų galima nustatyti, kaip ūkio subjektas sudarė finansines ataskaitas, priimto įstatymo nuostatose nustatyta, kad ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę.
Taip pat turi būti nurodyta finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai; apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus.
Siekiant aiškiai identifikuoti, kas pasirašė ir kas yra atsakingas už ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų registravimą apskaitos registruose, priimtame įstatyme reglamentuota, kad apskaitos registrai pasirašomi asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Įstatyme patikslinta nuostata, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.
Antradienis, 10 val. 24 min. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritaria Buhalterinės apskaitos įstatymo rengėjų tikslams, tačiau toks įstatymas, kokį Seimas priėmė dabar, yra per daug drastiškas ir gali padaryti žalos daugeliui smulkių buhalterinių paslaugų įmonių, teigia šalies vadovės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.
„Prezidentė, norėčiau pabrėžti, pačiam įstatymo rengėjų tikslui pritaria. Būtina užtikrinti kokybišką apskaitos paslaugų teikimą ir kelti apskaitos paslaugas teikiančių asmenų kvalifikaciją.
Kita vertus, priimtas įstatymas, įgyvendinantis minėtus tikslus, iš esmės neužtikrintų proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principo. Jis buvo priimtas drastiškas, pakankamai skubotas, todėl šiandien gali nukentėti daugybė smulkių buhalterines paslaugas teikiančių įmonių“, - antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė prezidentės patarėja.
Pasak jos, Seime priimtame įstatyme esama diskriminacinių nuostatų, kurios gali „sukelti papildomą įtampą“, todėl Prezidentė, vetuodama pataisas, siekė kompromiso.
„Iš esmės pritardama tikslams, šalies vadovė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti įstatymą ir pasiūlė atsisakyti tam tikrų diskriminacinių nuostatų (...). Prezidentė pasiūlė pakankamai kompromisinį variantą, dėl kurio šiandien svarstymo Seime metu problemų nekyla ir tikimės, kad bendromis pastangomis tos pataisos bus priimtos“, - teigė S. Cirtautienė.
Balandžio 11 d. D. Grybauskaitė grąžino pakartotiniam Seimo svarstymui Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisas. Šalies vadovės teigimu, įstatymo pataisose apskaitą tvarkantiems buhalteriams nebuvo sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos.
„Įstatymo tikslas - užtikrinti kokybišką apskaitos paslaugų teikimą ir kelti apskaitos paslaugas teikiančių asmenų kvalifikaciją - yra teisingas ir sveikintinas, tačiau nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principų“, - sakė Prezidentė.
Šalies vadovė ragino atsisakyti diskriminacinės nuostatos, pagal kurią kvalifikacijos reikalavimai nėra taikomi pagal darbo sutartis apskaitos paslaugas teikiantiems asmenims. Todėl teikiamas siūlymas nustatyti, jog ūkio subjektų apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų privalu turėti atitinkamą kvalifikaciją, kurios įgijimo tvarką patvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija. Siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo įgyvendinimą ir asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą, prezidentė siūlo numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį.
Šalies vadovė taip pat pasiūlė sumažinti minimalią metinės civilinės atsakomybės draudimo sumos ribą, taip sudarant platesnes galimybes patiems asmenims įvertinti prisiimamos rizikos laipsnį.
Balandžio 17 d. Seimas apsisprendė iš naujo svarstyti D. Grybauskaitės grąžintas Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisas.