„Rytoj Vyriausybei bus pateiktas visas pluoštas dokumentų,
susijusių su Visagino atominės elektrinės koncesijos sutartimi,
verslo planu, Finansų ministerijos išvados. Aš išvadų kol kas jų
neturiu, bet tikiuosi, kad jas turėsime rytoj, taip pat bus visa
eilė įstatymų projektų, kuriuos reikės keisti ir tobulinti,
siekiant įgyvendinti šį labai svarbų projektą“, - interviu
Lietuvos radijui antradienį sakė A. Kubilius.
Trečiadienį Vyriausybės pasitarime (13 val. 30 min.) turėtų būti
svarstomas naujos AE verslo planas, Koncesijos sutarties su Japonijos
korporacija „Hitachi“ projektas, Atominės elektrinės įstatymo nauja
redakcija ir su juo susijusių kitų įstatymų pataisos, kurios
vėliau bus teikiamos Seimui.
Finansų ministerija turi pateikti išvadą dėl Koncesijos
sutarties ir finansinės projekto rizikos - didžiausio per visą
šalies istoriją investicijų projekto preliminari vertė - apie 17
mlrd. litų, o vien Lietuvos dalis - apie 5,8 mlrd. litų.
A. Kubilius sakė neturintis abejonių dėl naujos AE projekto svarbos.
„Man nekyla jokių abejonių dėl to, kad Visagino atominės
elektrinės projektas tikrai yra svarbus ne tik Lietuvos energetiniam
saugumui, ne tik tam, kad mes nebūtume vienintelė šalis tarp visų
Europos Sąjungos valstybių, kuri net 70 ar net 75 proc.
elektros nepasigamina pati, o importuoja iš kaimynų, šiuo atveju
iš Rusijos, bet kad tai yra projektas, kuris leis Lietuvai ir tą
trūkstamą elektros energiją pasigaminti pačiu pigiausiu būdu. Tai
dėl to aš neturiu jokių abejonių“, - kalbėjo A. Kubilius.
Pasak premjero, pavyzdžiui, Suomijoje ir Lenkijoje niekam nekyla
abejonių, kad atominės elektrinėse pagaminta elektra yra pigesnė
už elektrą, pagamintą naudojant dujas ar atsinaujinančius
šaltinius.
„Visagino atominės elektrinės projektą matau kaip
konkurencingą, garantuojantį mums pigiausią įmanomą elektros
gamybą, užpildantį tą elektros gamybos deficitą, kuris Lietuvai
ir kitoms Baltijos valstybėms ilgalaike prasme yra pavojingas. Be
tokios elektros energijos gamybos Lietuvoje arba Baltijos regione, mes
neturėtume jokių galimybių ateityje planuoti Lietuvos energetinių
sistemų įjungimą į europines sistemas ir sinchronizavimą su
europinėmis sistemomis, atsijungiant nuo senos sovietinės, o dabar
rusiškos elektros energijos sistemos“, - kalbėjo A.Kubilius.
Anot jo, viena iš pagrindinių sąlygų jungiantis į europines
sistemas, yra „pakankamas savos generacijos pajėgumų turėjimas“.
Kovo pabaigoje Vyriausybė ir „Hitachi“ parafavo koncesijos
sutarties projektą, o sutartį planuojama pasirašyti iki birželio
28 dienos.
Pasirašius koncesijos sutartį, toliau būtų atliekami
projektavimo darbai, kurie truktų apie 30 mėnesių ir kainuotų apie
283 mln. eurų (apie 980 mln. litų).
Vėliau būtų skelbiamas naujos AE statybos rangovo konkursas ir
tik pasirašius sutartį su juo bei projekto šalims sutarus dėl
finansinių įsipareigojimų, būtų pasirašomas galutinis
investuotojų įsipareigojimas (angl. Final Investment Decision, FID)
- numatoma, kad jis būtų pasirašytas ne vėliau kaip 2015 metų
kovo 31 dieną.
Iki šios datos procesas gali būti nutrauktas, jei kuri nors
pagrindinių šalių atsisakytų jame dalyvauti ar atsitiktų kiti
nenumatyti atvejai. Jei projekto būtų atsisakyta, Lietuva iš „
Hitachi“ ir kitų projekto partnerių turėtų išpirkti jų
investicijas.
Skaičiuojama, kad nauja atominė elektrinė kainuos iki 5 mlrd.
eurų (17,3 mlrd. litų) - 50-70 proc. šios sumos, arba 9-12 mlrd.
litų ketinama skolintis, o likusias lėšas - daugiau nei 5 mlrd.
litų - investuotų būsimos bendros įmonės akcininkai - „ Hitachi“,
Visagino atominė elektrinė, „Latvenergo“, „Eesti energia“, galbūt
ir kiti investuotojai.
Lietuva turėtų valdyti 34 proc. būsimos naujos elektrinės
valdymo įmonės akcijų, kitų akcininkų dalis kol kas yra derybų
objektas. Premjeras A. Kubilius užsimena, kad verslo plane
numatyta, jog gali būti pritraukta ir privačių įmonių ar
gyventojų lėšų.