Šiandien aišku: kalbos taip ir lieka kalbomis, nes pradėti statybų niekaip nepavyksta.
Kodėl susiklostė tokia padėtis ir kas iš esmės stabdo projekto vykdymą? Komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas ir kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas:
Lietuvos bankai į šį projektą žvelgia labai palankiai, nes jis tikrai perspektyvus. Tačiau jie atidžiai vertina ir galimą riziką. Kooperatyvas nėra tas juridinis asmuo, kuris gali būti atsakingas, sakykim, tiesiogiai už projekto sėkmę. Galbūt kooperatyvo nariai ar Vyriausybė galėtų suteikti didesnių garantijų? Žinau, kad kai kurie bankai su savo partneriais labai dėmesingi ir daug laiko skiria nuolatinei projekto analizei bei vertinimui.
Bankai turėjo ir tebeturi norą jį finansuoti. Bet tokio lygmens sąlygomis, kokios yra šiandien, kredituoti nesiryžta nė vienas. Pastarųjų pagrindinis noras ir pageidavimas – projekto savininkai turėtų prisiimti gerokai didesnius įsipareigojimus bei garantijas. Tada teigiamas sprendimas būtų priimtas ilgai nedelsiant.
Kiek žinau, bankai netgi konsultavosi ir su tarptautinėmis organizacijomis. Kai kurie mūsų bankai yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko partneriai, tad šis projektas aptartas europiniu lygiu.
Galbūt kai kuriuos bankus gali sulaikyti papildomos rizikos prisiėmimas. Jeigu jie jau yra kreditavę vieną ar kitą panašų projektą, tai natūralu, kad šiame sektoriuje rizikos prisiimti nebegali. Bet tie, kurie neturi panašaus pobūdžio įsipareigojimų, finansavime dalyvauti tikrai linkę.
Nuomonė, jog bankai kredituoti projektą vengia tik todėl, kad kol kas neįrodoma, kur ir kaip bus realizuojama produkcija, pagrindo turi, tai, žinoma, šioks toks trūkumas. Tačiau manau, jog bankai puikiai supranta, kad net nepradėjus statybų sunkoka turėti produkcijos pardavimo–pirkimo sutartis. Bet analizuojant pasaulinę rinką ir ilgalaikę paklausą aišku, kad būsima produkcija bus paklausi, nes tokių produktų ne tik pertekliaus nėra, bet ir pirminiai poreikiai dar netenkinami.
Kooperatyvo „Pienas LT” valdybos pirmininkas Naglis Narauskas:
Galvoju, kad viena priežasčių, jog kooperatyvas negauna bankų kreditų, yra tai, jog bankinis sektorius šiuo metu išgyvena daug transformacijų ir nepasitikėjimas vieni kitais gana didelis. Nors komerciniai bankai laiko didelius kiekius pinigų, bet jų skolinti nelinkę.
Ko gero, tai jokia naujiena. Antras dalykas – diskusijose su bankais išaiškėjo, kad tokiais dariniais kaip kooperatyvai apskritai dar nepasitikima. Mes, žemdirbiai, turėtume atkrepti į tai dėmesį. Mūsų reputacija, kaip žemdirbių kooperatyvų, bankams nėra pakankama. Galbūt būta blogos patirties.
Trečias dalykas – akmenukas į žemdirbių daržą: jiems susiburti vienam, didesniam tikslui kol kas nelabai pavyksta. Matyt, mums trūksta tam tikros brandos.
Nuo pat projekto kūrimo pradžios kvietėme pieno gamintojus jungtis prie mūsų. Tačiau labai dažnai matome, jog labai smagu tūnoti už kieno nors nugaros, palaukti, kol saujelė pionierių pramins takelį. Jeigu šiems pasiseks, tai – labai gerai, prisijungsime ir mes. Toks mąstymas gali mus visus gerokai nubausti ir liksime prie suskilusios geldos. Nors realiai turėjome labai neblogą galimybę pereiti į kitokį žemdirbystės verslo vystymosi etapą.
Aišku, kiekvienas bankas nori prisiimti maksimaliai mažiausią riziką, o tai dažniausiai pavirsta noru visiškai nerizikuoti. Bet kaipgi tai įvykdyti realybėje? Juk dar prieš mėnesį net neįsivaizdavome, kad pieno kainos gali taip smarkiai kristi, kaip šiandien. Apsaugoti banką, kuris linkęs finansuoti mūsų projektą, pavyzdžiui, nuo tokios rizikos, yra nepaprastai sudėtinga.
Šiandien bankų reikalavimų kartelė pakelta taip aukštai, kad mūsų kooperatvyvas nepajėgus suteikti geidžiamų garantijų, ypač turint galvoje projekto dydį ir per neilgą gyvavimo laiką dar nesukauptus finansinius resursus, kurie leistų maksimaliai apsaugo skolintoją.