Prieš 26 metus įvykusi Černobylio avarija aukštyn kojom apvertė
vilnietės gydytojos A. Kesminienės gyvenimą.
Tai, kas įvyko 1986-ųjų naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją, taip pat
iš esmės visame pasaulyje pakeitė požiūrį į epidemiologinę radiaciją -
naują medicinos sritį, susijusią su sudėtingais tyrimais.
Į Druskininkus iš Prancūzijos atvykusi gydytoja A. Kesminienė
prisipažino, kad, ko gero, nebūtų susidomėjusi medicininių tyrimų saugumu,
jei ne Černobylio avarija.
Vadovaudama Vilniaus Sapiegos ligoninėje įsikūrusiam Černobylio
medicinos centrui moteris jautė, kad trūko žinių. Beveik 40 metų
sulaukusi specialistė krimtosi nemokėdama nuraminti pacientų.
Ji nežinodavo, ką atsakyti, kai atėjusi į kabinetą kokia nors moteris
klausdavo: „Gydytoja, sakykite atvirai, ar galiu turėti vaikų, nes mano
vyras buvo Černobylyje pirmomis avarijos dienomis.“
Net apsilankiusi Japonijoje gydytoja A. Kesminienė suprato, kad šios
šalies gyventojų patirtis mažai padės lietuviams. Japonai nukentėjo nuo
smūginės vienkartinės apšvitos didelėmis dozės, kai sprogo
dvi atominės bombos.
O Černobylio avarija sukėlė kitokios kilmės radiaciją - ji buvo lėtinė.
Liūdnų istorijų A. Kesminienė išgirsdavo beveik kasdien. Ypač ją sukrėtė
vieno jauno paciento beprotiškas žingsnis. Grįžęs iš Černobylio vyras
susirgo opalige, taip pat dvylikapirštėje jam buvo aptiktas polipas,
kurį gydytojai patarė šalinti.
Susikrimtęs, kad serga vėžiu, esą gydytojai nuo jo tai slepia, buvęs
Černobylio avarijos likviduotojas nusikabino nuo sienos medžioklinį
šautuvą ir paleido sau kulką į galvą.
Baimė susirgti spinduline liga tuo metu Lietuvoje buvo labai didelė.
Gydytojams jau tada buvo aišku, kad panika gali pridaryti kur kas
daugiau žalos, niekas neturėjo pakankamai žinių apie galimus sveikatos
sutrikdymus.
Retas medikas tada išdrįsdavo pasakyti, kad rizika sirgti vėžiu
buvusiems „černobyliečiams“ yra mažesnė nei patekti į automobilio
avariją, važiuojant žiemą vasarinėmis padangomis.
Praėjus dešimtmečiui po Černobylio avarijos dėl spindulinės ligos
buvusioje Sovietų Sąjungoje mirė 30 žmonių.
Vėliau paaiškėjo, kad ši avarija gali lemti ne vienos, o kelių kartų
likimus. Po Černobylio nelaimės ypač padaugėjo vaikų, sergančių
skydliaukės vėžiu.
Medikai taip pat pastebėjo, kad likviduotojai dažniau kenčia nuo kraujo
vėžio - limfomos ar leukemijos.
Duomenis apie Černobylio avarijos poveikį sveikatai rinko ne tik
vilniečiai medikai, bet ir Liono tarptautinis vėžio centras,
priklausantis Pasaulinei sveikatos apsaugos organizacijai.
Šiam centrui reikėjo rusiškai kalbančios specialisto, todėl buvo
paskelbtas konkursas.
Laimėjusi šį konkursą ir prieš 15 metų išvykusi dirbti į Lioną, lietuvė
tikėjo, kad po metų grįš namo.
„Išvykau metams, vėliau įgijau daugiau patirties, įsitraukiau į
kitus tyrimus, taip ir pasilikau“, - prasitarė Liono tarptautinio vėžio
centro Aplinkos saugos ir radiacijos skyriaus viršininko pavaduotoja
A. Kesminienė.
Atsakinga už medicininės radiacijos tyrimus, kuriuos koordinuoja šis
centras, lietuvė renka duomenis iš 9 Europos Sąjungos valstybių.
Tai - nauja tyrimų sritis epidemiologijoje. Pasaulyje perkama vis
modernesnė ir galingesnė medicininė įranga. Radiacinės epidemiologijos
specialistai ne veltui muša pavojaus varpais - ypač JAV ir Japonijoje,
kur apsidrausdami gydytojai skiria labai daug radiologinių procedūrų.
Lietuvai šis klausimas taip pat yra svarbus, nes šiuolaikinio
kompiuterinio tomografo sukeliama apšvitos dozė gali būti keliasdešimt
kartų didesnė nei įprastinio rentgeno aparato.
- Kodėl yra svarbu apsaugoti pacientą nuo medicininės radiacijos? -
pasiteiravau neseniai gydytojos A. Kesminienės.
- Kai įtariamas vėžys ar kita rimta liga, gydytojui nekyla klausimas,
kokią rinktis diagnostinę procedūrą ir kokią apšvitos dozę gaus
pacientas. Jis žino, kad tyrimas turi būti kuo tikslesnis, todėl
nepasikliauna vien įprastu rentgenu.
Tačiau įtarus nesudėtingą susirgimą, ypač mažiems vaikams, reikėtų
rimtai pagalvoti, ar verta skirti kompiuterinės tomografijos tyrimą.
Vaikai yra kur kas jautresni jonizuojančios spinduliuotės poveikiui.
Daug pasekmių gali turėti taip pat pakartotinos radiologinės procedūros,
nes apšvitos poveikis organizmui kaupiasi. Manoma, tai gali sukelti
įvairias vėžio formas.
- Ar yra tyrimų, įrodančių, kad leukemijos veiksniu gali būti kompiuterinio tomografo skleidžiama apšvita?
- Iki šiol tiesioginių tyrimų nėra, pirmieji apie tai prabilo japonų
ir amerikiečių mokslininkai.
Pasaulyje kompiuterinė tomografija atsirado ne taip seniai, daugiausia
šis metodas naudojamas Japonijoje ir JAV. Norint atsakyti, ar šių
tyrimų metu gauta radiacija gali sukelti vėžį, turi praeiti nemažai
laiko.
Turi būti statistiškai patikimi duomenys, vadinasi, reikia ištirti
nemažą populiacijos dalį, be to, reikia pripažinti, kad gautos apšvitos
dozės vis dėlto nėra labai didelės.
Kita vertus, niekas neabejoja tuo, kad atliekant kompiuterinę tomogafiją
gautos apšvitos dozės yra keliasdešimt kartų didesnės nei atliekant
įprastą rentgeno tyrimą.
Pernai Tarptautinis vėžio centras, esantis Lione, pradėjo tokį tyrimą
visoje Europoje.
Jame dalyvauja 18 mokslo centrų iš 9 šalių. Mūsų tikslas -
išsiaiškinti, kokią radiacijos dozę gavo pacientai, kai jiems buvo
skiriami tyrimai.
Neužtenka pasakyti, kad pacientui buvo penkiskart atlikta galvos
tomografija.
Dar vienas svarbus dalykas - įvertinus rizikos veiksnius būtina
paruošti rekomendacijas, kaip atlikti tokius tyrimus vaikams.
Pavyzdžiui, vaiko kūno masė yra kur kas mažesnė nei suaugusiojo,
vadinasi, apšvitos dozė taip pat turi būti mažesnė.
Ne visos ligoninės laikosi tokių rekomendacijų. Imkime greitosios
pagalbos ligonines, nesvarbu, kurioje šalyje.
Ne visi radiologai yra įpratę dirbti su vaikais, todėl naudoja tą patį
tyrimo protokolą kaip suaugusiesiems. Dėl šios priežasties nukenčia vaikai
- gauna pernelyg didelę apšvitos dozę.
Nuo šio pavojaus nėra apsaugoti ir naujų vaistų klinikinių tyrimų
savanoriai. Šių tyrimų protokolai dažnai numato pakartotines
radiologines procedūras.
Pavyzdžiui, vartojant naujus medikamentus kas tris mėnesius atlikti
kompiuterinę tomografiją, nors klinikinės būtinybės nėra, bet tai
gali padėti nustatyti, ar vėžys plinta, ar ne.
- Yra sukurtų galingų aparatų, tiriančių viską kūną. Galbūt tai padėtų gydytojams laiku aptikti vėžį?
- Skenuoti visą kūną - amerikietiška mada. Žinau, kad JAV gatvėse
rieda autobusai, kuriuose įmanoma atlikti viso kūno tyrimą.
Raginimas tikrintis, ar žmogus neserga vėžiu - tai tik lobizmas
bendrovių, gaminančių brangią įrangą. Nėra prasminga skenuoti viso
kūno.
Prieš keletą dešimtmečių Lietuvoje taip pat važinėjo po visus rajonus
autobusai, kuriuose buvo įrengti rentgeno aparatai. Tada buvo masiškai
šviečiami studentų, darbininkų plaučiai. Taip kovota su tuberkulioze.
Kadaise svajojau išsiaiškinti, kokia dabar yra sveikata Lietuvos moterų,
kurios anksčiau dirbo darželiuose, valgyklose, mokyklose, ir kasmet
privalėjo pasidaryti krūtinės ląstos rentgenoskopiją.
Kai pagalvoju, kokią moterys galėjo gauti apšvitos dozę per visą
profesinę karjerą, pasidaro baisu.
Kaulų čiulpai, galvos smegenys, skydliaukė, krūtys - jautriausios
sritys, kur radiacija gali sukelti vėžį.
- Kokių tyrimų turi vengti nėščiosios?
- Iki šiol nėra aiškaus atsakymo, ar kiek kenkia radiologinis
tyrimas.
Japonų mokslininkai nelinkę to drausti.
Apšvitinus gimdoje bręstantį vaisių, rizika susirgti kraujo vėžiu -
leukemija yra šiek tiek mažesnė, nei vaiko, gavusio tokią pačią apšvitos
dozę.
Mat, gimda saugo bręstantį vaisių nuo neigiamo aplinkos poveikio.
Yra ir kitokių nuomonių. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos mokslininkai
įspėjo - jei nėščiosios bus radiologiškai tiriamos, jų vaikai turės
didesnį pavojų sirgti kraujo vėžiu.
Todėl daugelis mokslininkų pasisako už tai, kad nėščioms reikėtų vengti
apšvitos.
- Kaip medicininė radiacija yra susijusi su krūties vėžiu?
- Jaunos moterys, ypač tos, kurių giminaitės sirgo krūties vėžiu,
dažnai turi pakitusius genus BRCA1 ir BRCA2.
Šių genų mutacijos - priežastis, dėl kurios krūties vėžys yra
paveldimas, o polinkis sirgti šia liga siekia apie 80 procentų.
Norėdami užbėgti klastingai ligai už akių, gydytojai siekia tirti
mamografu moteris kuo anksčiau - jau nuo 20 metų.
Norėčiau įspėti. Mūsų centro duomenys rodo - jei radiologiniai tyrimai
pradedami jaunesnėms nei 30 metų moterims, kurios turi tokį
genetinį polinkį, pavojus sirgti krūties vėžiu padvigubėja.
Mutavusių genų ir apšvitos derinys sudaro dar palankesnes sąlygas
vystytis piktybinėms ląstelėms.
Radiacija pasižymi tuo, kad ji sukelia dezoksiribonukleino rūgštyje
(DNR) vadinamus pokyčius - dvigubą grandinės pažeidimą.
Sveikas organizmas sugeba gintis nuo nepalankių sąlygų. Genų BRCA1 ir
BRCA2 paskirtis - atpažinti DNR pažeidimus ir siųsti signalą, kaip juos „užlopyti“. Deja, mutavę genai negali atlikti savo užduoties, jie nesugeba atkurti DNR fragmento.
Įtarus paveldimą krūties vėžį, yra patariama skirti ne mamografiją, o
ultragarso ar magnetinio rezonanso tyrimą. Šie metodai nėra priskiriami
jonizuojančiai spinduliuotei, jie nėra radiologiniai.