Portalo lrytas.lt žiniomis, Europos Parlamento LIBE (žmogaus teisių, laisvių ir vidaus reikalų) komitetas gavo signalų, kad tyrimas dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje atliktas neišsamiai, neatsakyta į svarbius klausimus.
Ketvirtadienį europarlamentarai susitiko su Lietuvos teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi, po pietų atvyko į Valstybės saugumo departamento (VSD) bazę Antaviliuose, kur, anot kai kurių užsienio žiniasklaidos pranešimų, galėjo veikti slaptas terorizmu kaltinamų asmenų sulaikymo centras.
Žurnalistai į teritoriją nebuvo įleisti, europarlamentarai komentarų apie vizitą neteikė. Jie žadėjo padaryti pranešimą penktadienį, spaudos konferencijoje Seime.
Portalo lrytas.lt kalbinti Antavilių senbuviai prisimena slaptumo atmosferą, gaubusią objekto statybą. VSD bazė buvo įkurta, perstačius anksčiau čia veikusį žirgyną.
Antavilių gyventojas Jonas Kačerauskas prisiminė, kad tarp statytojų ir objektą saugojusių buvo apie 10 angliškai kalbančių vyrų.
„Truputį angliškai moku. Tokio iš pažiūros jų viršininko kartą paklausiau, kas jie tokie ir ką čia stato. Jis nusijuokė ir pasakė, kad yra amerikiečiai, stato nekilnojamojo turto agentūrą ar kažką panašaus“, – prisiminė J. Kačerauskas.
Antavilietį labiausiai stebino daugybė iš buvusio žirgyno žemes išvežusių sunkvežimių.
„Žemių tiek išvežta, kad stadioną galima įrengti. Susidarė įspūdis, kad po statiniu išrausti gilūs rūsiai“, – kalbėjo J. Kačerauskas.
Netoli VSD bazės gyvenanti Stasė Butkevičienė prisiminė, kad statybų teritoriją saugojo daugiausiai angliškai kalbantys vyrai.
„Ne tik statybų teritorija, bet ir gabalas miško buvo aptvertas juostomis. Artyn prieiti negalėjome, bet mūsų vaikiščiai nuplėšydavo juostas ir landžiodavo“, – prisiminė S. Butkevičienė.
Antavilietė Elena pasakojo, kad ją kartą nuo Antavilių autobusų stotelės iki miestelio pavežė sunkvežimis, vairuotojas kalbėjo angliškai.
J. Kačerauskas iki šiol džiaugiasi prisiminęs amerikiečių statybas. Ypač jos palikimu – statybininkai už tvoros sukrovė iš gerų lentų sukaltus konteinerius, kuriuose buvo atgabenti kažkokie įrenginiai.
„Nežinau, kas ten buvo, bet lentos labai geros. Mes, Antavilių vyrai, išardėme jas ir po truputį pardavinėjome už puslitrį. Ech, gerai tada paūliavojome“, – juokėsi J. Kačerauskas.
EP delegacijai, tikrinančiai, ar Lietuvos teisėsauga išsamiai ištyrė įtarimus dėl CŽV kalėjimo, vadovauja vadovauja LIBE (žmogaus teisių, laisvių ir vidaus reikalų) komiteto pirmininkas Juanas Lopezas Aguilaras, kartu atvyko europarlamentarės Helene Flautre, Sarah Ludford, Tanja Fajon, Michele Striffler, Ana Gomes.
Kovo pabaigoje šis Europos Parlamento komitetas surengė klausymus dėl Europos Sąjungos valstybių narių dalyvavimo CŽV slaptoje kalinimo programoje, kuri buvo pradėta vykdyti po 2011 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
Balandžio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria paragino iki galo ištirti įtarimus dėl CŽV kalėjimų.
Dokumente europarlamentarai pareiškė apgailestaujantys, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys nesugebėjo visapusiškai ištirti prielaidų dėl jų pagalbos Jungtinių Valstijų Centrinei žvalgybos valdybai neteisėtai gabenant ir kalinant terorizmu įtariamus asmenis.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau praėjusių metų sausio mėnesį jį nutraukdamas prokuroras Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas.
Trečiadienio popietę šeši Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai Vilniuje susitiko su Generalinės prokuratūros atstovais.
Po daugiau nei pusantros valandos vykusio susitikimo Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis sakė, kad svečiai juos supažindino su savo atliekamu tyrimu ir rengiamą pranešimą apie tariamus neteisėtus CŽV kalinimus ir galimus neteisėtus asmenų gabenimus Europos valstybėse, savo ruožtu prokuratūros atstovai papasakojo apie Lietuvoje atliktą tyrimą, kurio metu buvo aiškinamasi, ar buvo mūsų valstybėje CŽV kalėjimas ir kurioje vietoje jis galėjo būti.
„Komiteto nariai su Lietuvos prokurorų atliktu tyrimu nėra susipažinę, todėl diskusija vyko bendrom temom. Mes savo ruožtu patikinome europarlamentarus, kad mūsų tyrimas buvo išsamus, visapusiškas, atliktas objektyviai ir, kad jo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie galbūt neteisėtus asmenų kalinimus Lietuvoje ir buvo nustatyta, kad nei vieno tokio asmens kalinama nebuvo“, - po susitikimo su delegacija žurnalistams sakė D. Raulušaitis.
Delegacijos nariai prokuratūrai nepateikė jokios informacijos, kad Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas, tačiau generalinio prokuroro pavaduotojas tikina, kad jei tokia informacija atsirastų, tyrimas būtų atnaujintas.
Anot jo, prieš metus kai kurios užsienio visuomeninės organizacijos buvo pateikusios naujos informacijos apie vieną skrydį, kuris anksčiau nutraukto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo analizuotas, prokuroras įvertino naują informaciją ir konstatavo, kad ji nėra esminė ir negali pakeisti priimto prokuroro sprendimo, jog nėra nustatyta, kad Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas.