Anot R. Morkūnaitės, daugelis abejonių dėl skalūninių dujų aplinkai keliamų pavojų paprastai nėra pagrįsti moksliniais duomenimis ir kyla iš įvairių interesų grupių įtakos. „Net ir duomenys, gauti iš už Atlanto, nėra iki galo įrodyti moksliškai, be to, atsižvelgiant į skirtingą geologinę sandarą JAV ir Europoje, Europoje esantiems ištekliams tiesiogiai netaikytini“, -sakė ji.
R. Morkūnaitė ypatingą dėmesį atkreipė į aplinkosaugos aspektą. Tiek Lenkijos geologijos instituto atliktas tyrimas, tiek kiti tyrimai, kurių rezultatai nerodo atitinkamo poveikio aplinkai, yra atlikti remiantis tik žvalgybiniais gręžiniais. Todėl, Lietuvos politikės įsitikinimu, ypač svarbi nuolatinė aplinkos būklės stebėsena ir pasirengimas griežtinti šiai veiklai taikomus teisės aktus, juolab, jei masinė dujų gavyba netradiciniais būdais vis tik atskleistų esant neigiamą poveikį.
Kitas, R. Morkūnaitės teigimu, nerimą keliantis, kol kas neišspręstas klausimas – tinkamas cheminių medžiagų, esančių skystyje, naudojamame išgauti skalūnines dujas hidraulinio skaldymo metu, reglamentavimas. „Todėl svarbu užtikrinti, kad pramonė atskleistų gręžiniuose naudojamus chemikalus ir, jei jie pasirodys pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai, įtraukti į stebimų ir reguliuojamų medžiagų sąrašą“, - pastebėjo europarlamentarė.