„Nekreipkite daug dėmesio į tai, ką prezidentas Vladimiras Putinas viešai sako apie užsienio politiką. Ši retorika didele dalimi skirta vietos rinkai. V. Putiną palaikanti dauguma - pensininkai ir provincijos gyventojai, nori galvoti, kad Rusija pasaulyje yra stipri, o stiprybę užtikrina V. Putinas.
Nepaisant retorikos, dabartinė politinė Rusijos klasė supranta Rusijos galimybių ribas įvykiams pasaulyje paveikti“, - kalbėjo jis Vilniuje konferencijoje „Rytdienos lyga“.
Analitikas atkreipia dėmesį, kad Rusija sutiko prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos ir, nepaisydama kairiosios opozicijos protestų, leido kurti NATO tranzitinį punktą Uljanovske.
„Ir Kremliuje, ir intelektualiuose opoziciniuose ratuose įsigali požiūris, kad Rusija yra svarbus regioninis žaidėjus, bet nebėra superjėga, kaip šaltojo karo laikais. Ir labai gerai, nes toks suvokimas Rusijos užsienio politikai suteikia gerokai realistiškesnį požiūrį“, - dėstė K. Eggertas.
K. Eggertas svarstė, kad Rusija turėtų apsispręsti, kad ji yra plačiosios Vakarų civilizacijos dalis.
„Manau, kad jei tai bus priimta mintis, kad mes dalis to pasaulio, tai daug dalykų pradės evoliucionuoti“, - sakė jis.
„1991-aisiais iširus Sovietų Sąjungai, Vidurio ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, išsyk ėmė siekti konkretaus projekto. Tai buvo transatlantinė integracija į NATO ir Europos Sąjungą.
Sovietų Sąjungos žlugimas lietuviams, latviams ir estams buvo tai, ko jie ir norėjo. Bet Rusijos Federacijoje gyvenantys žmonės nei to norėjo, nei tikėjosi. Todėl 20 metų praėjo bandant galvoti, ką daryti toliau. Šalis neturėjo aiškaus identiteto.
Sovietų Sąjunga buvo paskutinė didžioji vientisa imperija. Negali pamiršti, kad Ukraina buvo toje pačioje šalyje, kaip Rusija, nes Ukraina yra šalia, už sienos. Britai, praradę savo imperiją, galėjo išplaukti namo iš Indijos ir pamiršti, kad imperija buvo.
Rusija turbūt seks Lietuvos pėdomis. Turbūt nebus bandoma prisijungti prie Europos Sąjungos ar NATO, bet bus priimtas civilizacinis pasirinkimas, kuris Rusiją padarys globaliųjų Vakarų dalimi“, - svarstė K. Eggertas.
Jo nuomone, per kitus 10-15 metų Rusija nesuskils į atskiras valstybes, bet ir netaps tokia pavyzdinga, kaip Švedija.
„Tačiau ji bus daug panašesnė į Portugaliją nei galite įsivaizduoti dabar. Vizų apribojimai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos pradings. Turbūt pagerės investicijų klimatas. Nes suvokiama, kad Rusijos industrializacija pasekė lygį, kai reikia pritraukti investicijas, susijusias su inovacijomis. V. Putiną palaikytų žmonės, kuriems reikia darbo. Suteikti jiems darbo būtų gera idėja. Iki to meto politinė sistema nebus pasikeitusi, nes tam 10-15 metų neužteks. Bet visuomenės balsas bus garsesnis“, - prognozavo politologas.
K. Eggertas 1992-1998 metais dirbo laikraščio „Izvestija“ diplomatiniu korespondentu, vėliau buvo užsienio skyriaus direktoriaus pavaduotoju. Jis dirbo Vidurio Rytuose, Irake, Irane, Afganistane, Balkanuose. Vėliau jis dirbo BBC Rusijos tarnybos Maskvos biuro vadovu, šiuo metu yra nepriklausomas žurnalistas ir politinis analitikas.
2008-aisiais prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo K. Eggertą Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.