Seimo narys A. Sacharukas prašo teismo išaiškinti, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai turėjo teisę iškrėsti jo butą, kuriame laikinai glaudžiasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT)skandalo veikėjas Vytautas Giržadas.
Politiko bute Vilniaus Žirmūnų rajone kratą atlikę pareigūnai turėjo Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo leidimą.
Tačiau Seimo narys šią teismo nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Nors teisėsaugos pareigūnus domino V. Giržadas ir jo daiktai, A. Sacharukas įsitikinęs, kad įžengdami į Seimo nario būstą agentai turėjo gauti ne tik teisėjo leidimą atlikti kratą, bet ir parlamento sutikimą.
A. Sacharukas pripažino, jog bute, kuriame atlikta krata, jis jau kurį laiką negyvena, tačiau jame vis dar yra jo daiktų, šiame bute jis yra registruotas.
„Jeigu jau negalioja Konstitucija, kuri numato, kad Seimo narys yra neliečiamas, pareigūnai bent jau turėjo leisti dalyvauti atliekant kratą man priklausančiame bute”, – „Lietuvos rytui” pareiškė parlamentaras.
Išsinešė telefoną ir diską
Apie kratą parlamentarui buvo pranešta, kai ji jau prasidėjo – aštuntą valandą ryto.
Tai padaryti STT agentų paprašė V. Giržadas.
„STT agentai man telefonu pasakė, kad turi teismo nutartį atlikti kratą. Aš paklausiau, kokiu pagrindu, ir pasakiau, kad norėčiau joje dalyvauti.
Pareigūnai neprieštaravo, bet kol aš nusigavau iki savo buto, jų jau nebuvo, krata buvo baigta”, – pasakojo užmiestyje šiuo metu gyvenantis parlamentaras.
Politiko bute STT agentai užtruko apie valandą.
Pareigūnai išsinešė V. Giržadui priklausantį telefoną ir kompiuterio standųjį diską.
Butą užleido draugui
Giržadas parlamentarui priklausančiame bute glaudžiasi daugiau kaip metus.
Buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas į A. Sacharuko butą įsikėlė pardavęs savo būstą. Gautus pinigus V. Giržadas esą yra investavęs į žemės sklypą ir pradėtą statyti namą.
Pareigūnas tikėjosi gauti banko paskolą ir baigti statybas, tačiau užgriuvęs skandalas sujaukė šiuos planus.
„Mes su V. Giržadu draugaujame jau daug metų. Jis vienu metu buvo ir mano viršininkas.
Kol aš nesu pardavęs buto, leidau draugui jame laikinai gyventi”, – pasakojo A. Sacharukas.
Jis svarstė, kad V. Giržadą nemalonumai galėjo užgriūti ir dėl pažinties su juo.
A. Sacharukas ir V. Giržadas kartu dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje.
V. Giržadui pareikšti įtarimai
Nors informacija apie planuojamus pareigūnų veiksmus tiriant banko „Snoras” veiklą buvo atskleista dar praėjusių metų gruodį, sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą Generalinė prokuratūra priėmė tik vasario pabaigoje.
O šios informacijos neteisėtu atskleidimu įtariamas V. Giržadas buvo apklaustas tik prieš kelias dienas.
Atlikus kratą, buvusiam FNTT vadovo pavaduotojui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir oficialaus dokumento klastojimo.
A. Sacharukas vakar stebėjosi tokiais pareigūnų veiksmais. Buvusiam teisėsaugininkui nuostabą kelia tai, kad V. Giržado apklausa ir krata jo būste atlikta tik po kelių mėnesių, kai buvo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Dar labiau A. Sacharukui kliūva tai, kad V. Giržadui pareikšti įtarimai ir dėl neteisingų operatyvinių duomenų pateikimo, kas galėjo nutekinti informaciją apie planuojamus pareigūnų veiksmus.
Tuometis FNTT pareigūnas pranešė, kad, jo turimais operatyviniais duomenimis, tokią informaciją galėjo atskleisti generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
„Tokiu atveju įtarimus galima reikšti visiems pareigūnams, nes jų turima operatyvinė informacija dažnai nepasitvirtina.
Dėl to ji ir yra operatyvinė informaciją, kurią būtina tikrinti”, – stebėjosi politikas.
Sudarė įtariamųjų sąrašą
Iš prezidentės gavę nurodymą išsiaiškinti, kas nutekino informaciją „Lietuvos rytui”, net kelių specialiųjų tarnybų pareigūnai ėmėsi milžiniško darbo.
Iš pradžių buvo sudarytas įtariamųjų, galėjusių suteikti informaciją, sąrašas. Į jį buvo įtraukti trys Generalinės prokuratūros bei keturi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojai.
Be šių tarnybų vadovų, į įtariamųjų sąrašą pateko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Irmantas Mikelionis, FNTT analizės valdybos viršininkas Igoris Kržečkovskis bei skyriaus viršininkas Darius Kuliešius.
Apie planuojamą „Snoro” šturmą dar žinojo ir prezidentės patarėjas Jonas Markevičius bei dar keli Prezidentūros darbuotojai, tačiau tyrėjai jų nedrįso įtraukti net į galimų įtariamųjų sąrašą.
Į jį nepateko ir Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Krašto apsaugos departamento Kontržvalgybos valdybos pareigūnai, kurie taip pat turėjo visą informaciją.
Buvo analizuojami straipsniai
Ieškodami įkalčių tyrėjai tikrino, su kuo iš įtariamųjų straipsnio autorius bendraudavo telefonu.
Paaiškėjo, kad jis skambino tik I. Kržečkovskiui bei I. Mikelioniui. Taip pat užfiksuoti dar keli skambučiai ir V. Gailiui, tačiau skambinta buvo dar tuo metu, kai jis dirbo Kriminalinės policijos biure.
Atskira tyrėjų grupė analizavo ir žurnalisto parašytus straipsnius. Ši analizė davė netikėtų rezultatų.
Paaiškėjo, kad iki „Snoro” istorijos žurnalistas ypač kritikavo generalinį prokurorą D. Valį ir V. Gailių bei jo vadovaujamą FNTT.
O po „Snoro” istorijos ši kritika liovėsi.
Taip buvo iškelta versija, kad informaciją žurnalistui galėjo suteikti V. Gailius mainais už kritikos atsisakymą.
Po šios versijos su žurnalistu neoficialiai buvo susitikęs vienas aukštas VSD pareigūnas.
Jis paprašė, jog žurnalistas paliudytų, jog jam informaciją suteikė V. Gailius arba jo pavaduotojas V. Giržadas. Pareigūnas tvirtino, kad nėra didelio skirtumo, kuris šių FNTT vadovų bus įvardytas.
Į akiratį pateko ir pirtis
Nesulaukus prisipažinimo, toliau buvo ieškoma įkalčių. VSD Alytaus apskrities skyriui buvo duotas nurodymas žurnalisto žmonai priklausančioje pirtyje įmontuoti klausymosi aparatūrą.
Buvo tikimasi, kad šioje pirtyje žurnalistas susitiks su savo šaltiniu ir aptars bylos detales.
Tačiau šios operatyvinės priemonės nedavė rezultatų – pirtyje žurnalistas lankėsi tik su šeima ir nieko apie „Snoro” reikalus nekalbėjo.
Nedavė rezultatų ir į žurnalisto automobilį įmontuota sekimo aparatūra – nė su vienu potencialių įtariamųjų jis nebuvo susitikęs.
Sekė pagal telefoną
Tuomet STT buvo duotas nurodymas pagal žurnalisto telefono pokalbius nustatyti, ar jis tuo pat metu buvo patekęs į vieną erdvę su kuriuo nors iš įtariamųjų.
Atlikus šį milžinišką darbą buvo nustatyta, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį žurnalistas keliskart lankėsi prekybos centre „Panorama”.
Tuo pat metu „Panoramoje” arba netoli jos buvo trys iš potencialių įtariamųjų – V. Gailius, V. Giržadas ir I. Mikelionis arba žmonės, turintys jų mobiliuosius telefonus.
Taip tyrėjai, atsižvelgdami dar ir į melo detektoriaus rodmenis, nutarė, kad informaciją galėjo nutekinti V. Giržadas.
Aplaidumas ar formalumas?
* „Atvejus, kai krata daroma praėjus keliems mėnesiams po įvykdyto nusikaltimo, vadinu paprasčiausiu aplaidumu”, – sakė vienas labiausiai patyrusių šalies kriminalistų, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos įkūrėjas Alvydas Sadeckas.
* Buvusio pareigūno nuomone, krata gali duoti efektą tik iškart po įvykių arba iki tol, kol nusikaltėlis jaučiasi saugus ir neįtaria, kad yra įtariamas.
* Su pareigūnų aplaidumu susidūrė ir pats A. Sadeckas. Prieš kelerius metus elektroniniu būdu jį bandė reketuoti vienas žinomas vilnietis. Tuomet aukštas pareigas Seime ėjęs A. Sadeckas dėl turto prievartavimo kreipėsi į prokuratūrą.
* Savo pareiškime Seimo narys nurodė, kad būtina skubiai atlikti kratą ir paimti įtariamojo kompiuterį. Bet krata buvo padaryta tik po trijų mėnesių. Per tą laiką įtariamasis sužinojo, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir spėjo paslėpti kompiuterį.
* „Tai buvo tipiškas prokurorų aplaidumo pavyzdys. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pareigūnai supranta, kad rasti įkalčių maža tikimybė, tačiau vis tiek atlieka kratą, nes tikisi taip psichologiškai paveikti įtariamąjį. Kartais pavėluota krata daroma vien dėl formalumų – kad būtų galima savo viršininkams pateikti ataskaitą, jog atlikti visi galimi tyrimo veiksmai”, – aiškino A. Sadeckas.