V. Žiemelis praneša penktadienį išsiuntęs atvirą laišką ES
vadovams, atsakingiems už demokratijos priežiūrą - Teisingumo,
pagrindinių teisių ir pilietybės komisarei Viviane'ai Reding
bei Europos Parlamento Piliečių laisvių,
teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkui Juanui Fernandui
Lopezui Aguilarui.
Viešame laiške teigiama, kad „atkūrusi Nepriklausomybę,
Lietuva du dešimtmečius nuosekliai plėtojo demokratiją, tačiau
prieš rinkimus dabartinė administracija pradėjo riboti atvirą
visuomenę ir siekti reguliuojamos demokratijos elementų“. „Iki
artėjančių Seimo rinkimų likus mažiau nei metams, buvo skubiai
priimtos nedemokratiškos politinių partijų finansinės veiklos
reguliavimo įstatymų pataisos, kuriomis stabdoma naujų politinių
partijų veikla, uždraudžiant joms gauti bet kokią veiklai
reikalingą finansinę paramą“, - rašoma laiške ES atstovams.
Laiške atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2012 metų sausio
įsigaliojus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo
įstatymo pataisoms, „vienoms partijoms numatomos valstybės biudžeto
lėšos, o naujoms partijoms ne tik neskiriama valstybės parama, bet
ir uždraudžiama gauti net menkiausią finansinę paramą iš
fizinių ir juridinių asmenų“.
„Nebeturėdamos teisės gauti jokio finansavimo, tokios partijos
ir kandidatai faktiškai nebegali veikti, ruoštis ir realiai
dalyvauti artėjančiuose rinkimuose. Rinkimai negalės būti
demokratiški ir sąžiningi, jei juose realiai galės dalyvauti tik
vadinamosios „valstybinės“ partijos“, - įsitikinęs V.Žiemelis.
Minėtame laiške taip pat pažymima, kad šiais metais Lietuvos
gyventojų savanoriškai skiriamos partijoms 1 procento dydžio
sumokėto metinio pajamų mokesčio lėšos partijas pasieks jau
pasibaigus rinkimams.
Krikščionių frakcijos seniūno nuomone, Politinių partijų ir
politinių kampanijų finansavimo įstatymo naujosios nuostatos
nepagrįstai suteikia privilegijas iki šiol valstybės remtoms
politinėms partijoms ir turtingesniems piliečiams, užkerta teisines
galimybes naujų politinių jėgų iškilimui, vienodai partijų ir
piliečių konkurencijai demokratinėje visuomenėje.
„Jei nebus demokratizuotas naujai priimtas politinių partijų
finansavimo įstatymas, šį rudenį vyksiantys rinkimai į Lietuvos
parlamentą, nebus pakankamai laisvi ir sąžiningi. Juose rungsis ne
realūs kandidatai ir partijos, o milijoniniai reklaminiai produktai“,
- sako V. Žiemelis.
V.Žiemelio pasirašytame laiške, ES institucijos prašomos
pateikti išvadas ir pareikšti nuomonę dėl minėto Lietuvos naujojo
įstatymo nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės aktuose
įtvirtintiems pamatiniams vakarietiškos demokratijos principams.
Nuo sausio įsigaliojus Politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimo įstatymo pataisoms, verslui iš viso
uždrausta aukoti partijoms. Anksčiau įmonės galėjo tą daryti, o
ribojamas buvo tik aukos dydis, t.y. vienai partijai ar politinės
kampanijos dalyviui per metus skiriama vienos įmonės auka negalėjo
viršyti šiek tiek per 40 tūkst. litų.
Fiziniai asmenys šiuo metu galės remti tik politinės kampanijos
dalyvius per rinkimus - kampanijos metu vienas fizinis asmuo vienam
politinės kampanijos dalyviui galės paaukoti šiek tiek per 20
tūkst. litų, taip pat numatytas apribojimas, kad bendra aukų suma
negali viršyti 10 proc. aukotojo metinių pajamų.
Uždraudus verslo paramą, partijoms padidintas biudžetinis
finansavimas, kuris skiriamas tik toms partijoms, kurios yra gavusios
ne mažiau kaip 3 proc. visų rinkėjų balsų, paduotų už
politinių partijų kandidatus pastaruosiuose Seimo, savivaldybių
tarybų bei Europos Parlamento rinkimuose.
Iš viso šių metų biudžete partijoms numatyta per 20 mln.
litų, juos, proporcingai pagal gautų balsų skaičių, šiuos
pinigus pasidalins aštuonios įstatymo nuostatos dėl dotacijos
reikalavimus atitinkančios partijos.
Iš viso Lietuvoje oficialiai registruotos 42 partijos, 4 iš jų
likviduojamos, dar dalis nevykdo jokios politinės veiklos.